1552 m. Žygimanto Augusto dekretas dėl Vilniaus pranciškonų jurisdikcijos
2 teiginiai2 įrašai0 ryšių
Be to, miesto aktuose yra Žygimanto Augusto dekretas (anno 1552 in cras tino conceptionis B . Todėl karalius, dvasiškių ir pasauliečių se natorių patarimu, tuojau pat valdi nius, kuriuos pranciškonai turėjo mieste ir priemiesčiuose, iš jų juris dikcijos atima, uždrausdamas, kad nuo tol jau vaito daugiau nuo savęs neskirtų, bet kad kreiptųsi į.
1552 m. dekretu karalius atėmė iš Vilniaus pranciškonų mieste ir priemiesčiuose turėtų valdinių jurisdikciją ir nukreipė juos į karališkąjį vaitą bei magistratą.
Todėl karalius, dvasiškių ir pasauliečių senatorių patarimu, tuojau pat valdinius, kuriuos pranciškonai turėjo mieste ir priemiesčiuose, iš jų jurisdikcijos atima, uždrausdamas, kad nuo tol jau vaito daugiau nuo savęs neskirtų, bet kad kreiptųsi į karališkąjį vaitą ir magistrato jurisdikciją. Priekio sprendimo prikabintas Lietuvos antspaudas. Datum Vilnae in conventione generali [Duota Vilniuje visuotiniame seime). Žr. MSS., Archiwum Miasta Wilna.
Be to, miesto aktuose yra Žygimanto Augusto dekretas (anno 1552 in crastino conceptionis B . Mariae Virginis) - 1552 metais, rytojaus dieną po Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo], kuriuo Vilniaus pranciškonai neteko savo jurisdikcijos, kokią turėjo savo pavaldiniams, įsikūrusiems mieste, už bausmę, kad, kai liga jų vienuolyne jau viešpatavo ir plėtėsi į miestą, jie tai atkakliai slėpė, paniekinę karaliaus ir senatorių saugumą, nes karalius ir senatoriai, leisdami laiką Vilniuje, lengvai galėjo pakliūti į šią epidemiją.