Šaltinis

1390 m. Vladislovo Jogailos privilegija Vilniaus kapitulai dėl Panerių

3 teiginiai3 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 teiginių

t-001vidutinis

1390 m. Vladislovo Jogailos privilegijoje, kuria dovanoti Paneriai, Vilija pavadinta Vigilia.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 33

Bet jeigu upei Vilijos vardas buvo duotas Vilniaus gyventojų krikšto laikais, valdant Jogailai, tai tas žodis turėtų paeiti nuo W igilja. Juk randama, kad Vilniaus kapitulai 1390 metais Vladislovo Jogailos duotoje privilegijoje, kuria dovanojami Paneriai, Vilija yra pavadinta Vigilia: obstaculum in superiori parte nostri obstaculi, in fluvio Vigilia situati [aukštutinėje dalyje mūsų užkardos, Vigilijos upėje esančios]. Kai kurie mūsų senieji autoriai taip pat rašo - Vigilia, užuot rašę Vilija, pvz.
t-002vidutinis

1390 m. Vladislovo Jogailos privilegija dėl Panerių buvo patvirtinta 1518 m. didžiajame Brastos konvente.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 146

Actum Vilnae, die dominico infra octavas Ascensionis Chr. Anno D-ni 1390. Sigillum appensile [ Aktuota Vilniuje, Kristaus Žengimo į dangų oktavoje, Viešpaties metais 1390. Prikabinamas antspaudas]. Ta privilegija buvo patvirtinta Žygimanto 11518 m. in conventu generali Brestensi [didžiajame Brastos konvente].
t-003vidutinis

1390 m. privilegija Vilniaus kapitulai leido imti kas dešimtą žuvį, sugautą karaliaus tvenkiniuose Vilijos upėje.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 145-146

etc [dėl to, kad mūsų velionis gimdytojas Algirdas ir mes jį valdome]. Be to, dar leidžia kapitulai imti kas dešimtą sugautą žuvį karaliaus tvenkiniuose Vilijos upėje ir įsako, kad jai kasmet iš pilies būtų 129 ## Puslapis 146 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS pasirūpinęs ateičiai savo senosios sostinės gynyba ir ilgų negandos dienų iškamuotų tėvynainių karšto pritarimo sulaukęs, tvirtybės įgavęs, Jogaila žiemą išvažiavo atgalios į Lenkiją; vis dėlto, kad abi Vilniaus pilys priešams būtų grėsmingesnės, vos tik grįžęs, Olesnickiui atsiuntė naujos paspirties - maisto išteklių ir žmonių.