Gegužės 26 d. jie pasižadėjo laikytis savo „karaliaus Vytauto” ir su Ordino atstovais sudarė karo bei prekybos sutartį, garantuodami kryžiuočiams savo krašte visišką prekybos laisvę.
Iš šitos sutarties mes ir matome, kad Vytautas ir Ordinas žemaičiams jau buvo padarę daug įtakos. Kryžiuočių akyse Vytauto prestižas turėjo taip pat pakilti, nes jiems buvo jis jau ne tik pabėgėlis, bet ir Žemaičių karalius. Dabar vokiečiai iš tikro galėjo tikėtis, kad Žemaitijos klausimas, dėl kurio jie tiek daug buvo kovoję, galutinai bus išspręstas jų naudai.