Veni cum mortuis, farcimina nobiscum manducatums

Santrauka

Narbutas maldą „Veni cum mortuis, farcimina nobiscum manducatums“ siejo su žemaičių skerstuvių apeigomis ir Ežiagulio šaukimu.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas maldą „Veni cum mortuis, farcimina nobiscum manducatums“ siejo su žemaičių skerstuvių apeigomis ir Ežiagulio šaukimu. global_id t-189594		c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas maldą „Veni cum mortuis, farcimina nobiscum manducatums“ siejo su žemaičių skerstuvių apeigomis ir Ežiagulio šaukimu.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

384

Puslapis 384

Tas pats autorius straipsnyje apie Ežiagulį (Eiagulis) ap­ rašo gedulingą žemaičių šventę, vadinamą skerstuvėmis (Skierstimes); lietuvių kalba tai reiškia meitėlio skerdimą; pa­ prastai tai vyksta ruošiant vaišių stalą ir dabar yra mūsų kai­ miečių įprastinės apeigos, turinčios kažkokią dalį ką tik apra­ šyto papročio. Mūsų mitologas sako, kad per šią šventę šauk­ davosi dievo Ežiagulio; ankstesniame straipsnyje išsiaiškino­ me, kad tas žodis reiškia tiesiog kapą, o šiuo atveju galėjo reikšti asmenį, gulintį kape. Tą meldimą išreiškia šiais žodžiais: Veni cum mortuis, farcimina nobiscum manducatums (Ateik kartu su mirusiaisiais valgyti dešros.) Tai visiškai sutampa su aprašy­ tomis apeigomis.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai