t-001vidutinis
Formulė „Vardan Viešpaties Amen Amžinai dalykų atminčiai“ siejama su Žygimanto Senojo raštu, patvirtinusiu Trakų žydų privilegiją.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
## Puslapis 210 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS V PRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ VIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O ŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS, PIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS Viešpaties vardu Amen. Kad [įsivėlusi] klaida per nerū pestingumą dėl vykstančių reikalų kartais neatneštų kokios nors skriaudos, atsirado protingas poreikis, kad tai būtų iš dėstyta raštu ir sutvirtinta ir patikimų liudytojų liudijimu patvirtinta. Amžinai šio dalyko atminčiai mes, Žygimantas Senasis, Dievo malone išrinktas Lenkijos Karalystės kara lius, Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos ir kt. didysis ku nigaikštis. Supažindiname šiuo dabartiniu mūsų raštu, kam apie tai dera žinoti, visiems dabar skaitysiantiems ir ateityje kam žinoti reikėtų, kaip mūsų ir mūsų patarėjų akivaizdoje stoję mūsų valdiniai žydai iš Trakų savo ir kitų žydų, ten gyvenančių, vardu vieną privilegiją su titulu ir antspaudu šviesiausiojo kunigaikščio viešpaties ir pono Aleksandro, ar ba Vytauto, Lietuvos kunigaikščio ir paveldėtojo Gardine, Brastoje, Drohičine, Lucke, Vladimire ir kitose žemėse, prašydami, kad mes teises, laisves ir kitus jiems anoje privile gijoje priklausančius dalykus patvirtinti, sustiprinti ir su tvirtinti teiktumės, o tos privilegijos reikalai tokiais žodžiais turi būti parašyti: Viešpaties vardu Amen. Kadangi žmonių padermės reikalai, jeigu nėra paaiškinami liudytojų balsais arba raštu nepatvirtinami, greitai sunyksta ir sykiu iš atmin ties pasitraukia, dėl to mes, Aleksandras, arba Vytautas, Die vo malone Lietuvos kunigaikštis, paveldėtojas Gardine, Bras toje, Drohičine, T /ucke, Vladimire ir kitose žemėse, skelbiame -- • -- 194 ## Puslapis 211 Il KNYGA tiek dabar gyvenantiems, tiek ateityje, kuriuos žinios pasieks apie šį raštą, kad mūsų žydams mūsų mieste Trakuose jų lengvatas ir privilegijas, kurias iš mūsų gavo, žodis žodin tai, ką mes jiems leidome ir davėme, kaip ir Liumburge turi nuo žydų, taip ir šiuo raštu būtų garantuota, iškart įsakėme išaiškinti ir parašyti.