Vertime posakis „Skrindau Kaunis iž tola“ perteikiamas žodžiais „Skrido Kaunis iš toli, Kur vasara amžinoji“. Mūsų kraštuose dar išliko dainelė, susijusi su tuo dievuku: Skrindau Kaunis iž tola, Kur vvassara umžynoja.
(Skrido Kaunis iš toli, Kur vasara amžinoji. Man pasakė neužauguolis, Jog tenai medis kariaujoja: Ant širvų arklių raitvažiuoja Su didžiu iždu nuoplėšių. FA, sugrįžk, Dievutėliau! Paimk juos ant savus sparnus, Atnešk man juos sveiką tiktai, Nenoriu aš brangių daiktų, Gan man tavo apėmimo)*.
Mūsų kraštuose dar išliko dainelė, susijusi su tuo dievuku: Skrindau Kaunis iž tola, Kur vvassara umžynoja. Man pasakė Naszaugole, Jog tinaj mejlis karaujoja: Unt szinvu arklu rejtwažoja Su didu iždu nuoplesiu. E j sugriže Dewutesiu! Paimk jus unt salios sparnos, Atneszk man jus swejku tiktej, Ne noru až brangiu diklej, Gan man sauos apimirnos.