Santrauka
Dokumentų arengose kartojama mintis, kad valdovų ir žmonių darbai turi būti įamžinti raštu, nes neužrašyti lengvai išnyksta iš atminties.
Forma
- Pagrindinė forma: Raštu neužrašyti darbai pražūna iš atminties
Variantai
- Kad savo metu nuveikti žmonių darbai iš mirtingųjų atminties neišnyktų
- Tie darbai, jeigu nebuvo raštu užrašyti, lengvai žmonių atmintyje pražūna
Kontekstas ir vartojimas
Formulė pasirodo privilegijų įžangose, kur rašytinis dokumentas pagrindžiamas kaip valdovo veiksmų ir teisių atminties priemonė.
Reikšmė
Raštas saugo veiksmus nuo užmaršties ir perduoda žinią ateinančioms kartoms.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Privilegijos įžangoje teigiama, kad raštai įamžina valdovų valdymo metu nuveiktus darbus. | c-001 | |
| t-002 Privilegijos vertime žmonių darbų neišnykimas iš atminties siejamas su jų įamžinimu raštais ir patikimų liudininkų parašais. | c-002 | |
| t-003 1536 m. privilegijos įžangoje teigiama, kad raštu neužrašyti darbai lengvai pražūna žmonių atmintyje. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Privilegijos įžangoje teigiama, kad raštai įamžina valdovų valdymo metu nuveiktus darbus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
IV KNYGA Vardan šventosios ir nedalomosios Trejybės Amen. Vi sus mirtingųjų atliekamus darbus kartu su pačiu žmogumi sunaikina griaunanti senatvė, ir jokios žinios ateinančioms kartoms nebūtų perduotos, jei nebūtų nenykstančių, patiki mai paliudytų raštų. Gilios išminties karaliai ir valdovai su prato, kad jų valdymo metu nuveikti darbai turi būti įam žinti rašto paminklais ir patikimais paliudijimais. Amžinai dalykų atminčiai. Mes, Aleksandras, Dievo malone didysis Lietuvos, Žemaitijos, Rusios, Kijevo ir 1.1, kunigaikštis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
| patikimumo_pagrindimas | Dokumentinė arenga patikimai liudija formulės vartoseną, bet tai nėra liaudies posakis. |
Santrauka: 1503 m. vertimas pateikia žmonių darbų neišnykimo iš atminties ir rašytinio įamžinimo formulę.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
IV KNYGA Vardan Viešpaties Amen. Kad savo metu nuveikti žmo nių darbai iš mirtingųjų atminties neišnyktų, gilios išmin ties karaliai ir valdovai sugalvojo tokius aktus ir darbus raš tais ir patikimais liudininkų parašais įmažinti. Todėl mes, Aleksandras, Dievo malone Lenkijos karalius, didysis Lie tuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos ir 1.1, kunigaikštis. Ponas ir tėvonis. Amžinai dalykų atminčiai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
| patikimumo_pagrindimas | Dokumentinė arenga patikimai liudija formulės vartoseną, bet tai nėra liaudies posakis. |
Santrauka: 1536 m. privilegijos įžanga tiesiogiai teigia, kad neužrašyti darbai lengvai pražūna atmintyje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS ŠVIESIAUSIOJO KARALIAUS ŽYGIMANTO SENOJO PRIVILEGIJA DĖL TEISĖS RINKTI MUITĄ IŠ PRAEIVIŲ TILTU PER VILIJOS UPĘ SUTEIKIMO PIRMIAUSIA ULRIKUI HOZIJUI, PASKUI ŠVENČIAUSIOSIOS TREJYBĖS PRIEGLAUDAI (ŠPITOLEI), IŠLEISTA” 1536 METŲ RUGPJŪČIO 6 DIENĄ LOTYNŲ KALBA (Išrašo iš magistrato knygų vertimas) Viešpaties vardu Amen. Amžinai dalykų atminčiai, gar sūs karalių ir kunigaikščių darbai, kurie būna sumanyti žmo nių giminės naudos padidinimui ir išplėtimui, yra laikomi verti nemirtingumo, kad jų pavyzdžio paakinti dėkingi pali kuonys siektų atlikti panašių arba dar didesnių darbų. Tie darbai, jeigu nebuvo raštu užrašyti, lengvai žmonių atminty je pražūna. Dėl to mes, Žygimantas, Dievo malone Lenkijos karalius, Didysis Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos, Že maitijos ir 1.1, kunigaikštis, valdovas ir paveldėtojas. Šiuo raštu skelbiame visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, tiek dabar esantiems, tiek ateityje būsiantiems, kuriuos žinia apie jį pa sieks.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |