Krantzas Gediminui priskyrė lotynišką pareiškimą „Papam vestrum nec novi, nec nosse cupio“.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 106
Taigi čia turime aiškų paties Gedimino prisipažinimą, kad niekados jokių laiškų nei popiežiui, nei Vokietijos mies tams nebuvo rašęs nei liepęs rašyti ir apskritai niekados net nebuvo pareiškęs noro priimti krikščionių tikėjimą. Anot K r a n t z o, 1 c., Gediminas taip pat pareiškęs: Papam vestrum nec novi, nec nosse cupio [Jūsų Tėvo nei pažinojau, nei trokštu pažinti]. Žinia, stengtasi mažumėlę apsaugoti Gedimino garbę (K o t z e b u e, T. Il, p. 359) tvirtinimais, esą ne Gediminas, bet Maskvos didysis kunigaikštis padaręs tą pareiškimą, tik vėliau vienas su kitu buvę supainioti.
Formulė „Papam vestrum nec novi, nec nosse cupio“ lietuviškai aiškinama kaip „Jūsų Tėvo nei pažinojau, nei trokštu pažinti“.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 106
Taigi čia turime aiškų paties Gedimino prisipažinimą, kad niekados jokių laiškų nei popiežiui, nei Vokietijos mies tams nebuvo rašęs nei liepęs rašyti ir apskritai niekados net nebuvo pareiškęs noro priimti krikščionių tikėjimą. Anot K r a n t z o, 1 c., Gediminas taip pat pareiškęs: Papam vestrum nec novi, nec nosse cupio [Jūsų Tėvo nei pažinojau, nei trokštu pažinti]. Žinia, stengtasi mažumėlę apsaugoti Gedimino garbę (K o t z e b u e, T. Il, p. 359) tvirtinimais, esą ne Gediminas, bet Maskvos didysis kunigaikštis padaręs tą pareiškimą, tik vėliau vienas su kitu buvę supainioti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 112
Kiti laiškų netikrumo įrodymai glūdi tiek jų turinyje, tiek posakiuose; ir viena, ir antra visai nebūdingi žmogui, dar tik norinčiam tapti krikščioniu ir tik vėliau privalėsiančiam perprasti krikščionišką mokymą ir išsilavinimą; tai veikiau žodžiai asmens, persiėmusio krikščioniškąja Bažnyčia, grei tesnio ir kuo platesnio krikščionybės skleidimo troškimu ir popiežiaus garbinimu. Ir kai čia jį patrem nostrum gloriosissimum, sanctissimum, excellentissimum etc. [mūsų tėvu garbingiausiu, švenčiausiu, aukščiausiu ir kt.] pavadina, kitais metais liepia popiežiaus pasiuntiniams pasakyti: Papam vestrum nec novi, nec nosse cu pio [jūsų tėvo nei pažinojau, nei trokštu pažinti].
„Papam vestrum nec novi, nec nosse cupio“ reiškė pareiškimą, kad popiežiaus nei pažinojo, nei troško pažinti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 112
Kiti laiškų netikrumo įrodymai glūdi tiek jų turinyje, tiek posakiuose; ir viena, ir antra visai nebūdingi žmogui, dar tik norinčiam tapti krikščioniu ir tik vėliau privalėsiančiam perprasti krikščionišką mokymą ir išsilavinimą; tai veikiau žodžiai asmens, persiėmusio krikščioniškąja Bažnyčia, grei tesnio ir kuo platesnio krikščionybės skleidimo troškimu ir popiežiaus garbinimu. Ir kai čia jį patrem nostrum gloriosissimum, sanctissimum, excellentissimum etc. [mūsų tėvu garbingiausiu, švenčiausiu, aukščiausiu ir kt.] pavadina, kitais metais liepia popiežiaus pasiuntiniams pasakyti: Papam vestrum nec novi, nec nosse cu pio [jūsų tėvo nei pažinojau, nei trokštu pažinti].
Posakis „Papam vestrum nec novi, nec nosse cupio“ buvo pateiktas kaip atsakymas popiežiaus pasiuntiniams.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 112
Kiti laiškų netikrumo įrodymai glūdi tiek jų turinyje, tiek posakiuose; ir viena, ir antra visai nebūdingi žmogui, dar tik norinčiam tapti krikščioniu ir tik vėliau privalėsiančiam perprasti krikščionišką mokymą ir išsilavinimą; tai veikiau žodžiai asmens, persiėmusio krikščioniškąja Bažnyčia, grei tesnio ir kuo platesnio krikščionybės skleidimo troškimu ir popiežiaus garbinimu. Ir kai čia jį patrem nostrum gloriosissimum, sanctissimum, excellentissimum etc. [mūsų tėvu garbingiausiu, švenčiausiu, aukščiausiu ir kt.] pavadina, kitais metais liepia popiežiaus pasiuntiniams pasakyti: Papam vestrum nec novi, nec nosse cu pio [jūsų tėvo nei pažinojau, nei trokštu pažinti].