Santrauka
Vėlyvame laiške Narbutas apmąsto savo darbo aplinkybes ir jo naudą būsimiesiems tyrėjams.
Teiginiai
| Teiginys | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| t-001 1852 m. Teodoras Narbutas rašė, kad darbą tautai tęsė nepalankiomis sąlygomis, tikėdamasis jo naudos pajėgesniems tyrėjams. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. |
Citatos
- id: c-175018
citata_originali: |
Jau ne vieną kartą cituotame laiške I. Onacevičiui
T. Narbutas savo tyrinėjimus mitologijos srityje apibūdi
no kaip „darbą sausą ir neturiningą, bet didelį Lietuvos
praeities paminklą“3. Šiuose žodžiuose galima įžvelgti
prieštaravimą, bet, žiūrint šiandienos akimis, „Lietuvių
mitologija“ yra reikšmingas ano meto istorinės, savimo
nės paminklas. 1852 metais, apmąstydamas jau nueitą
kelią, T. Narbutas rašė: „Nors pataikiau gyventi metu,
kuris nėra palankus darbui, skirtam tautai, kurios tik
vardas gyvas; nors, dažnai pavydžių ir piktų balsų ap
šauktas, nesugebėjau savo darbo atlikti naujosios istori
nės filosofijos minties šviesoje, vis dėlto ir toliau vargau,
nes turėjau viltį, jog šis darbas bus naudingas didesnių
sugebėjimų žmonėms“4.
citata_rodoma: “Nors pataikiau gyventi metu,\n kuris nėra palankus darbui, skirtam tautai, kurios tik\n vardas gyvas; nors, dažnai pavydžių ir piktų balsų ap\n šauktas, nesugebėjau savo darbo atlikti naujosios istori\n nės filosofijos minties šviesoje, vis dėlto ir toliau vargau,\n nes turėjau viltį, jog šis darbas bus naudingas didesnių\n sugebėjimų žmonėms“4.”
statusas: verified
teiginio_tipas: faktas
patikimumo_lygis: vidutinis
patikimumo_saltinis: ai
pagrindzia:
- t-192130