Narbutas kalbą vadino pirmutiniu tautų istorijos paminklu ir aiškino, kodėl lietuvių senovės nagrinėjimą baigia kalbos tema. Skaitytojui gali pasirodyti keista, kad lietuvių tautos seno vės nagrinėjimą šiame tome baigiame tuo, nuo ko reikėjo pra dėti, nes kalba yra pirmutinis tautų istorijos paminklas.
Vilniuje lietuviškus pamokslus kunigai iš ambonų sakydavo iki XVII amžiaus pirmojo ketvirčio . Skaitytojui gali pasirodyti keista, kad lietuvių tautos seno vės nagrinėjimą šiame tome baigiame tuo, nuo ko reikėjo pra dėti, nes kalba yra pirmutinis tautų istorijos paminklas. Ta čiau mūsų buvo sumanyta pirma supažindinti su tautos vai kyste, arba su visu tuo, ką tauta sukūrė savo gyvenimo pra džioje, kol dar nebuvo suformavusi kalbos, tai yra tauta pirma turėjo savo visuomenę sunorminti ir įvesti joje tam tikrą tvar ką, išplėtoti fizinius ir dvasinius poreikius, išmėginti likimą, 19 Dziennik Warszawski.
Skaitytojui gali pasirodyti keista, kad lietuvių tautos seno vės nagrinėjimą šiame tome baigiame tuo, nuo ko reikėjo pra dėti, nes kalba yra pirmutinis tautų istorijos paminklas.
Yra dokumen tinių įrodymų, jog teismuose XVI amžiuje nuosprendžius saky davo lietuviškai, o į knygas įrašydavo rusiškai, lotyniškai arba lenkiškai . Vilniuje lietuviškus pamokslus kunigai iš ambonų sakydavo iki XVII amžiaus pirmojo ketvirčio . Skaitytojui gali pasirodyti keista, kad lietuvių tautos seno vės nagrinėjimą šiame tome baigiame tuo, nuo ko reikėjo pra dėti, nes kalba yra pirmutinis tautų istorijos paminklas. Ta čiau mūsų buvo sumanyta pirma supažindinti su tautos vai kyste, arba su visu tuo, ką tauta sukūrė savo gyvenimo pra džioje, kol dar nebuvo suformavusi kalbos, tai yra tauta pirma turėjo savo visuomenę sunorminti ir įvesti joje tam tikrą tvar ką, išplėtoti fizinius ir dvasinius poreikius, išmėginti likimą, 19 Dziennik Warszawski.