Vos tik čionai atėjo žinia apie tą sutartį, Varmės vysku pas Eberhardas, Sembos vyskupas Jonas, Pomezanijos vys kupas Rudolfas (kadangi Mikolajus Kulmietis neseniai buvo miręs), kartu su savo diecezijos klebonais Elblionge bemat surengė pasitarimą ir pasiuntė laišką vyskupui į Eželį, Ry gos, Eželio, Dorpato ir Revelio kapituloms, Livonijos ma gistrui ir visam Ordinui, Danijos karaliaus vietininkui ir visiems Livonijos bei Estijos didikams ir vasalams, daly vavusiems taikos sutartį sudarant, ir paskelbė tą sutartį esant velnio žabangomis, visam krikščioniškajam pasau liui gėda, neabejotinai užtrauksiančia pražūtį Prūsijai ir kai myniniams kraštams. Jie rašo: „Tie velnio sūnūs savo suk tybėmis klastingai sandėriais taikosi jus ir mus pražudytip. Ir kaip pelė krepšyje arba angis užantyje pirmiau mus ir mūsų žemes su kaimyniniais kraštais, vėliau taip pat jus, jūsų provincijas ir jūsų valdinius, sunaikins, baisią pražūtį visai krikščionybei užtraukdami, juk laukiniai storžieviai. Didelį palankumą reikšdami primename ir patariame jums, kad tos sutarties, kad ir kokios būtų sąlygos prisiimant o Laiško popiežiui jau neturime; šias žinias ėmėme iš popiežiaus bulės: in Regest, litterar. communium Johan X X II, epist. 1894 P. Il - nuorašo Slapt. Arch. Nr. 379; kur taip pat yra abi sutartys, valdovo Gedimino ir įgaliotų tarpininkų. R a y n a 1 d, An nul. eccles. an. 1323 Nr. 20 yra įdėta tik bulė, be kitų raštų, su ta sutarti mi susijusių. P Cum U dem filii Sathane fraudis com menta contra vos et nos machinentur in dolo [kadangi tie patys šėtono sū nūs klastas prieš mus ir jus rengia]. 75 ## Puslapis 92 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS sudarytos, kuo greičiausiai atsisakytumėte: juk nedera ko vojančiam už Viešpatį eiti į bent kokius sandėrius su tokia nuodėminga paderme, tokiais niekingais žmonėmis ir taip piktadarystėse skendinčiais šėtono sūnumis"; jie išmoningo mis gudrybėmis rezga vien žabangas, jūsų ir mūsų provin cijų pražūties siekdami; to ne tik daugybė senų, bet ir naujų paliudijimų Dobrynės ir Kulmo žemėse, deja, netgi perdėm aiškiai įtikina.
Vos tik čionai atėjo žinia apie tą sutartį, Varmės vysku pas Eberhardas, Sembos vyskupas Jonas, Pomezanijos vys kupas Rudolfas (kadangi Mikolajus Kulmietis neseniai buvo miręs), kartu su savo diecezijos klebonais Elblionge bemat surengė pasitarimą ir pasiuntė laišką vyskupui į Eželį, Ry gos, Eželio, Dorpato ir Revelio kapituloms, Livonijos ma gistrui ir visam Ordinui, Danijos karaliaus vietininkui ir visiems Livonijos bei Estijos didikams ir vasalams, daly vavusiems taikos sutartį sudarant, ir paskelbė tą sutartį esant velnio žabangomis, visam krikščioniškajam pasau liui gėda, neabejotinai užtrauksiančia pražūtį Prūsijai ir kai myniniams kraštams. Jie rašo: „Tie velnio sūnūs savo suk tybėmis klastingai sandėriais taikosi jus ir mus pražudytip. Ir kaip pelė krepšyje arba angis užantyje pirmiau mus ir mūsų žemes su kaimyniniais kraštais, vėliau taip pat jus, jūsų provincijas ir jūsų valdinius, sunaikins, baisią pražūtį visai krikščionybei užtraukdami, juk laukiniai storžieviai. Didelį palankumą reikšdami primename ir patariame jums, kad tos sutarties, kad ir kokios būtų sąlygos prisiimant o Laiško popiežiui jau neturime; šias žinias ėmėme iš popiežiaus bulės: in Regest, litterar. communium Johan X X II, epist. 1894 P. Il - nuorašo Slapt. Arch. Nr. 379; kur taip pat yra abi sutartys, valdovo Gedimino ir įgaliotų tarpininkų. R a y n a 1 d, An nul. eccles. an. 1323 Nr. 20 yra įdėta tik bulė, be kitų raštų, su ta sutarti mi susijusių. P Cum U dem filii Sathane fraudis com menta contra vos et nos machinentur in dolo [kadangi tie patys šėtono sū nūs klastas prieš mus ir jus rengia]. 75 ## Puslapis 92 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS sudarytos, kuo greičiausiai atsisakytumėte: juk nedera ko vojančiam už Viešpatį eiti į bent kokius sandėrius su tokia nuodėminga paderme, tokiais niekingais žmonėmis ir taip piktadarystėse skendinčiais šėtono sūnumis"; jie išmoningo mis gudrybėmis rezga vien žabangas, jūsų ir mūsų provin cijų pražūties siekdami; to ne tik daugybė senų, bet ir naujų paliudijimų Dobrynės ir Kulmo žemėse, deja, netgi perdėm aiškiai įtikina.
Vos tik čionai atėjo žinia apie tą sutartį, Varmės vysku pas Eberhardas, Sembos vyskupas Jonas, Pomezanijos vys kupas Rudolfas (kadangi Mikolajus Kulmietis neseniai buvo miręs), kartu su savo diecezijos klebonais Elblionge bemat surengė pasitarimą ir pasiuntė laišką vyskupui į Eželį, Ry gos, Eželio, Dorpato ir Revelio kapituloms, Livonijos ma gistrui ir visam Ordinui, Danijos karaliaus vietininkui ir visiems Livonijos bei Estijos didikams ir vasalams, daly vavusiems taikos sutartį sudarant, ir paskelbė tą sutartį esant velnio žabangomis, visam krikščioniškajam pasau liui gėda, neabejotinai užtrauksiančia pražūtį Prūsijai ir kai myniniams kraštams. Jie rašo: „Tie velnio sūnūs savo suk tybėmis klastingai sandėriais taikosi jus ir mus pražudytip. Ir kaip pelė krepšyje arba angis užantyje pirmiau mus ir mūsų žemes su kaimyniniais kraštais, vėliau taip pat jus, jūsų provincijas ir jūsų valdinius, sunaikins, baisią pražūtį visai krikščionybei užtraukdami, juk laukiniai storžieviai. Didelį palankumą reikšdami primename ir patariame jums, kad tos sutarties, kad ir kokios būtų sąlygos prisiimant o Laiško popiežiui jau neturime; šias žinias ėmėme iš popiežiaus bulės: in Regest, litterar. communium Johan X X II, epist. 1894 P. Il - nuorašo Slapt. Arch. Nr. 379; kur taip pat yra abi sutartys, valdovo Gedimino ir įgaliotų tarpininkų. R a y n a 1 d, An nul. eccles. an. 1323 Nr. 20 yra įdėta tik bulė, be kitų raštų, su ta sutarti mi susijusių. P Cum U dem filii Sathane fraudis com menta contra vos et nos machinentur in dolo [kadangi tie patys šėtono sū nūs klastas prieš mus ir jus rengia]. 75 ## Puslapis 92 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS sudarytos, kuo greičiausiai atsisakytumėte: juk nedera ko vojančiam už Viešpatį eiti į bent kokius sandėrius su tokia nuodėminga paderme, tokiais niekingais žmonėmis ir taip piktadarystėse skendinčiais šėtono sūnumis"; jie išmoningo mis gudrybėmis rezga vien žabangas, jūsų ir mūsų provin cijų pražūties siekdami; to ne tik daugybė senų, bet ir naujų paliudijimų Dobrynės ir Kulmo žemėse, deja, netgi perdėm aiškiai įtikina.