Santrauka
Narbuto aprašyme lietuvių liudytojas dėdavo kepurę prieš teisėją ir ja laiduodavo savo liudijimo sąžiningumą.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbuto aprašyme lietuvių liudytojas dėdavo kepurę prieš teisėją ir ja laiduodavo savo liudijimo sąžiningumą.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbuto aprašyme lietuvių liudytojas dėdavo kepurę prieš teisėją ir ja laiduodavo savo liudijimo sąžiningumą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
93 321
Puslapis 321
lietuvių liudijimo būdas su užkeikimu arba priesaika. Žino mai gero elgesio ir pasitikėjimo vertas liudytojas dėdavo savo kepurę ant stalo priešais teisėją ir sakydavo: „Kaip aš tą kepu rę atiduodu į tavo rankas, taip esu pasirengęs atiduoti savo galvą, laiduodamas, kad mano liudijimas yra sąžiningas“. Šie paprasti žodžiai, kupini nuoširdaus išpažinimo ir ryžtingai ra ginantys pasitikėti, yra senųjų lietuvių būdo bruožas; jiems liu dytojo sąžiningumas buvo ne žaislas.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |