Santrauka

Narbuto aprašyme lietuvių liudytojas dėdavo kepurę prieš teisėją ir ja laiduodavo savo liudijimo sąžiningumą.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Narbuto aprašyme lietuvių liudytojas dėdavo kepurę prieš teisėją ir ja laiduodavo savo liudijimo sąžiningumą.
global_idt-189583
c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbuto aprašyme lietuvių liudytojas dėdavo kepurę prieš teisėją ir ja laiduodavo savo liudijimo sąžiningumą.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

93 321

Puslapis 321

lietuvių liudijimo būdas su užkeikimu arba priesaika. Žino­ mai gero elgesio ir pasitikėjimo vertas liudytojas dėdavo savo kepurę ant stalo priešais teisėją ir sakydavo: „Kaip aš tą kepu­ rę atiduodu į tavo rankas, taip esu pasirengęs atiduoti savo galvą, laiduodamas, kad mano liudijimas yra sąžiningas“. Šie paprasti žodžiai, kupini nuoširdaus išpažinimo ir ryžtingai ra­ ginantys pasitikėti, yra senųjų lietuvių būdo bruožas; jiems liu­ dytojo sąžiningumas buvo ne žaislas.

patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai