Išmintis pasistatė sau namus, ji išsikirto septynis šulus

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Štai šis popiežius Celestinas III Jeruzalėje „pastatė namus“, tai yra įkūrė ir pašventino savo bei šventosios bažnyčios naudai namus — šventosios Marijos Teutonų ordino vienuolių ligoninę151 ir „išsikirto septynis šulus“, tai yra paskyrė septynis brolius krašto komtūrus, arba kraštų valdytojus, būtent: Livonijos, Prūsijos, Vokietijos, Austrijos, Apulijos, Romanijos ir Armėnijos152, kurie ir laiko šio ordino brolius sakytum tikras namas, remiamas šulų, taigi šio namo pamatai — didysis magistras bei kapitula; krašto komtūrai, arba kraštų valdytojai,— jo šulai, o kiti broliai—sienos. Šitaip jo šventenybė popiežius pasekė tuo išmintingu vyru, pasistačiusiu savo namą ant uolos ir pasakiusiu (Jn 6, 63): „Aš sutvirtinau jo šulus“. Kadangi parašyta: „Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda“, todėl buvo reikalingi šiam namui septyni kitoniški šulai — dvasiniai, kurių trimis, būtent: klusnumu, neturtu ir skaistybe, rėmėsi visiems privaloma drausmė, o keturi kiti, būtent: gailestis nusidėjus, nuodėmių išpažinimas, atgaila ir gausius nusidėjimus atperkanti artimo meilė, tramdė šventuoju pagarbumu tuos, kurie atbuko karštam teisybės ieškojimui.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Štai šis popiežius Celestinas III Jeruzalėje „pastatė namus“, tai yra įkūrė ir pašventino savo bei šventosios bažnyčios naudai namus — šventosios Marijos Teutonų ordino vienuolių ligoninę151 ir „išsikirto septynis šulus“, tai yra paskyrė septynis brolius krašto komtūrus, arba kraštų valdytojus, būtent: Livonijos, Prūsijos, Vokietijos, Austrijos, Apulijos, Romanijos ir Armėnijos152, kurie ir laiko šio ordino brolius sakytum tikras namas, remiamas šulų, taigi šio namo pamatai — didysis magistras bei kapitula; krašto komtūrai, arba kraštų valdytojai,— jo šulai, o kiti broliai—sienos. Šitaip jo šventenybė popiežius pasekė tuo išmintingu vyru, pasistačiusiu savo namą ant uolos ir pasakiusiu (Jn 6, 63): „Aš sutvirtinau jo šulus“. Kadangi parašyta: „Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda“, todėl buvo reikalingi šiam namui septyni kitoniški šulai — dvasiniai, kurių trimis, būtent: klusnumu, neturtu ir skaistybe, rėmėsi visiems privaloma drausmė, o keturi kiti, būtent: gailestis nusidėjus, nuodėmių išpažinimas, atgaila ir gausius nusidėjimus atperkanti artimo meilė, tramdė šventuoju pagarbumu tuos, kurie atbuko karštam teisybės ieškojimui. Šitokie dvasiniai šulai iškirsti išminties ranka to šventojo tikėjimo namuose, kuriuos taip pastatydino jo šventenybė popiežius, kad, pasipylus ant jų godumo liūčiai ir užplūdus juos prabangos potvyniui, puikybės vėjui juos užgriuvus ir įsibrovus į vidų, jie negalėtų sugriūti: mat jie pastatyti ant tvirtos uolos, o toji uola — Kristus.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Nors šie žodžiai pasakyti Saliamono, kuris dievo sūnų vadina „tėvo išmintimi“ kaip ir tas apaštalas, taręs (1 Kor 1,24): „Bet pašauktiesiems — tiek žydams, tiek graikams — mes skelbiame Kristų, kuris yra dievo galybė ir dievo išmintis“, kaip ir psalmėje, kur sakoma (Ps 103, 24): „Juos sukūrei per išmintį“, tai yra per savo sūnų, kuris, įsikūnijęs žmoguje, mirdamas pasistatė kovojančios bažnyčios šlovei ir garbei namą ir išsikirto septynis šulus, tai yra septynis sakramentus, kuriais jis remiąsis, vis dėlto šie žodžiai gali būti laikomi žodžiais šventosios motinos bažnyčios, kuri vadina išmintimi jo šventenybę Celestiną III, nes jis žemėje esąs dievo sūnaus vietininkas, pasak šių Ekleziastiko žodžių (Sir 6, 23): „...mokslo išmintis yra — kaip parodo jos vardas“. Mat prie jo skuba visuotinė bažnyčia, trokšdama išgirsti ir pažinti jo mokymą, nelyginant karalienė Saba, norėjusi patirti Saliamono išmintingumą. Štai šis popiežius Celestinas III Jeruzalėje „pastatė namus“, tai yra įkūrė ir pašventino savo bei šventosios bažnyčios naudai namus — šventosios Marijos Teutonų ordino vienuolių ligoninę151 ir „išsikirto septynis šulus“, tai yra paskyrė septynis brolius krašto komtūrus, arba kraštų valdytojus, būtent: Livonijos, Prūsijos, Vokietijos, Austrijos, Apulijos, Romanijos ir Armėnijos152, kurie ir laiko šio ordino brolius sakytum tikras namas, remiamas šulų, taigi šio namo pamatai — didysis magistras bei kapitula; krašto komtūrai, arba kraštų valdytojai,— jo šulai, o kiti broliai—sienos.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Štai šis popiežius Celestinas III Jeruzalėje „pastatė namus“, tai yra įkūrė ir pašventino savo bei šventosios bažnyčios naudai namus — šventosios Marijos Teutonų ordino vienuolių ligoninę151 ir „išsikirto septynis šulus“, tai yra paskyrė septynis brolius krašto komtūrus, arba kraštų valdytojus, būtent: Livonijos, Prūsijos, Vokietijos, Austrijos, Apulijos, Romanijos ir Armėnijos152, kurie ir laiko šio ordino brolius sakytum tikras namas, remiamas šulų, taigi šio namo pamatai — didysis magistras bei kapitula; krašto komtūrai, arba kraštų valdytojai,— jo šulai, o kiti broliai—sienos. Šitaip jo šventenybė popiežius pasekė tuo išmintingu vyru, pasistačiusiu savo namą ant uolos ir pasakiusiu (Jn 6, 63): „Aš sutvirtinau jo šulus“. Kadangi parašyta: „Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda“, todėl buvo reikalingi šiam namui septyni kitoniški šulai — dvasiniai, kurių trimis, būtent: klusnumu, neturtu ir skaistybe, rėmėsi visiems privaloma drausmė, o keturi kiti, būtent: gailestis nusidėjus, nuodėmių išpažinimas, atgaila ir gausius nusidėjimus atperkanti artimo meilė, tramdė šventuoju pagarbumu tuos, kurie atbuko karštam teisybės ieškojimui. Šitokie dvasiniai šulai iškirsti išminties ranka to šventojo tikėjimo namuose, kuriuos taip pastatydino jo šventenybė popiežius, kad, pasipylus ant jų godumo liūčiai ir užplūdus juos prabangos potvyniui, puikybės vėjui juos užgriuvus ir įsibrovus į vidų, jie negalėtų sugriūti: mat jie pastatyti ant tvirtos uolos, o toji uola — Kristus.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Štai šis popiežius Celestinas III Jeruzalėje „pastatė namus“, tai yra įkūrė ir pašventino savo bei šventosios bažnyčios naudai namus — šventosios Marijos Teutonų ordino vienuolių ligoninę151 ir „išsikirto septynis šulus“, tai yra paskyrė septynis brolius krašto komtūrus, arba kraštų valdytojus, būtent: Livonijos, Prūsijos, Vokietijos, Austrijos, Apulijos, Romanijos ir Armėnijos152, kurie ir laiko šio ordino brolius sakytum tikras namas, remiamas šulų, taigi šio namo pamatai — didysis magistras bei kapitula; krašto komtūrai, arba kraštų valdytojai,— jo šulai, o kiti broliai—sienos. Šitaip jo šventenybė popiežius pasekė tuo išmintingu vyru, pasistačiusiu savo namą ant uolos ir pasakiusiu (Jn 6, 63): „Aš sutvirtinau jo šulus“. Kadangi parašyta: „Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda“, todėl buvo reikalingi šiam namui septyni kitoniški šulai — dvasiniai, kurių trimis, būtent: klusnumu, neturtu ir skaistybe, rėmėsi visiems privaloma drausmė, o keturi kiti, būtent: gailestis nusidėjus, nuodėmių išpažinimas, atgaila ir gausius nusidėjimus atperkanti artimo meilė, tramdė šventuoju pagarbumu tuos, kurie atbuko karštam teisybės ieškojimui. Šitokie dvasiniai šulai iškirsti išminties ranka to šventojo tikėjimo namuose, kuriuos taip pastatydino jo šventenybė popiežius, kad, pasipylus ant jų godumo liūčiai ir užplūdus juos prabangos potvyniui, puikybės vėjui juos užgriuvus ir įsibrovus į vidų, jie negalėtų sugriūti: mat jie pastatyti ant tvirtos uolos, o toji uola — Kristus.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Štai šis popiežius Celestinas III Jeruzalėje „pastatė namus“, tai yra įkūrė ir pašventino savo bei šventosios bažnyčios naudai namus — šventosios Marijos Teutonų ordino vienuolių ligoninę151 ir „išsikirto septynis šulus“, tai yra paskyrė septynis brolius krašto komtūrus, arba kraštų valdytojus, būtent: Livonijos, Prūsijos, Vokietijos, Austrijos, Apulijos, Romanijos ir Armėnijos152, kurie ir laiko šio ordino brolius sakytum tikras namas, remiamas šulų, taigi šio namo pamatai — didysis magistras bei kapitula; krašto komtūrai, arba kraštų valdytojai,— jo šulai, o kiti broliai—sienos. Šitaip jo šventenybė popiežius pasekė tuo išmintingu vyru, pasistačiusiu savo namą ant uolos ir pasakiusiu (Jn 6, 63): „Aš sutvirtinau jo šulus“. Kadangi parašyta: „Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda“, todėl buvo reikalingi šiam namui septyni kitoniški šulai — dvasiniai, kurių trimis, būtent: klusnumu, neturtu ir skaistybe, rėmėsi visiems privaloma drausmė, o keturi kiti, būtent: gailestis nusidėjus, nuodėmių išpažinimas, atgaila ir gausius nusidėjimus atperkanti artimo meilė, tramdė šventuoju pagarbumu tuos, kurie atbuko karštam teisybės ieškojimui.