t-001vidutinis
Bylose dėl žydo pinigų, turto ar kriminalinio kaltinimo krikščionis prieš žydą galėjo liudyti tik kartu su krikščioniu ir žydu.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tad visų pirmiausia skelbiame, kad dėl pinigų už kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą arba kriminalinėje byloje, kuri būtų susijusi su žydų tautybės asmeniu, joks krikščionis prieš žydą, nebent su krikščionimi ir su žydu būtų prileistas liudyti. Taip pat jei krikščionis sąmoningai užpultų žydą, tvirtindamas davęs savo užstatą, nors žydas to ir nepripažintų. O jei krikščionis žydui ir jo žodžiams tikėjimo teikti nenorėtų, žydas prisiekęs savo ruožtu įpareigojamas; o jeigu prisiekęs krikščionis įrodytų, kad jam nemokės ir išsigintų. Taip pat jei žydas krikščioniui be liudininkų pasakytų, kad užstato davęs, o anas gintųsi, už tai krikščionis turi sumokėti; arba su priesaika priėmęs žydas gali užstato vardu priimti visokius daiktus, kurie tik jam būtų atnešti ir bet kokių pavadinimų, nieko apie juos neužsimindamas, išskyrus kruvinas skaras, šlapius drabužius ir bažnytinius rykus, kurių niekada jokiu būdu imti negali.