paprotys

Žydų ir krikščionių bylų liudijimo bei priesaikos tvarka

1 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 1 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–1 iš 1 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Bylose dėl žydo pinigų, turto ar kriminalinio kaltinimo krikščionis prieš žydą galėjo liudyti tik kartu su krikščioniu ir žydu.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 211

Tad visų pirmiausia skelbiame, kad dėl pinigų už kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą arba krimina­ linėje byloje, kuri būtų susijusi su žydų tautybės asmeniu, joks krikščionis prieš žydą, nebent su krikščionimi ir su žy­ du būtų prileistas liudyti. Taip pat jei krikščionis sąmonin­ gai užpultų žydą, tvirtindamas davęs savo užstatą, nors žy­ das to ir nepripažintų. O jei krikščionis žydui ir jo žodžiams tikėjimo teikti nenorėtų, žydas prisiekęs savo ruožtu įparei­ gojamas; o jeigu prisiekęs krikščionis įrodytų, kad jam ne­ mokės ir išsigintų. Taip pat jei žydas krikščioniui be liudi­ ninkų pasakytų, kad užstato davęs, o anas gintųsi, už tai krikščionis turi sumokėti; arba su priesaika priėmęs žydas gali užstato vardu priimti visokius daiktus, kurie tik jam bū­ tų atnešti ir bet kokių pavadinimų, nieko apie juos neužsi­ mindamas, išskyrus kruvinas skaras, šlapius drabužius ir baž­ nytinius rykus, kurių niekada jokiu būdu imti negali.