paprotys

Žemininkui arba Kurkui skirtos žalčių laikymo, pirmienų ir Rudens šventės aukos

1 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Narbutas rašo, kad kasmet Didžiosios šventės išvakarėse šios dievybės stabas būdavo sudaužomas ir padaromas naujas. Lietuviai teikė jam garbę, laikydami žalčius ir maitindami juos pienu; su juo buvo susiję šiurkštūs ir tamsūs prietarai.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Lietuviai teikė jam garbę, laikydami žalčius ir maitindami juos pienu; su juo buvo susiję šiurkštūs ir tamsūs prietarai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Lietuviai teikė jam garbę, laikydami žalčius ir maitindami juos pienu; su juo buvo susiję šiurkštūs ir tamsūs prietarai. Jis priklausė pagrindiniams dievams ir iš jų buvo žemiausias, ka­ dangi valdė žemės elementą. Jo valdžioje buvo visa, kas val­ goma, ko reikėjo gyvoms būtybėms išsimaitinti. Todėl jam bu­ vo aukojami pirmieji žemės derliaus grūdai, medžių vaisiai, pirmos sužvejotos žuvys ir sumedžioti žvėrys. Ypatingos au­ kos jam buvo atnašaujamos rudenį, per šventę, vadintą Di­ džiąja.
Visi teiginiai ir įrodymai (1 teiginiai, 2 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)12