Paprotys

Žemininkui arba Kurkui skirtos žalčių laikymo, pirmienų ir Rudens šventės aukos

1 teiginys3 įrašai0 ryšių

Narbutas rašo, kad kasmet Didžiosios šventės išvakarėse šios dievybės stabas būdavo sudaužomas ir padaromas naujas. Lietuviai teikė jam garbę, laikydami žalčius ir maitindami juos pienu; su juo buvo susiję šiurkštūs ir tamsūs prietarai.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Lietuviai teikė jam garbę, laikydami žalčius ir maitindami juos pienu; su juo buvo susiję šiurkštūs ir tamsūs prietarai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Lietuviai teikė jam garbę, laikydami žalčius ir maitindami juos pienu; su juo buvo susiję šiurkštūs ir tamsūs prietarai. Jis priklausė pagrindiniams dievams ir iš jų buvo žemiausias, kadangi valdė žemės elementą. Jo valdžioje buvo visa, kas valgoma, ko reikėjo gyvoms būtybėms išsimaitinti. Todėl jam buvo aukojami pirmieji žemės derliaus grūdai, medžių vaisiai, pirmos sužvejotos žuvys ir sumedžioti žvėrys. Ypatingos aukos jam buvo atnašaujamos rudenį, per šventę, vadintą Didžiąja.
Visi teiginiai ir įrodymai (1 teiginiai, 3 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—13