t-001vidutinis
Narbutas žemaičių procesijų veiksmus aiškino kaip senųjų apeigų tąsą: nešant brolijų altorėlius žmonės suguldavo veidais į žemę.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Perdėtai pamaldi žemaičių liaudis religiniame gyvenime iki šiol tebeatlieka kai kurias savo senąsias stabmeldiškas apeigas: per procesiją nešant brolijų altorėlius, žmonės sugula veidais į žemę, kad per juos perneštų tuos altorėlius. Bažnyčioje nusilenkdami klaupiasi ir patys mušasi per veidą dešiniuoju delnu, pradėdami nuo kairiojo žando. Per tam tikras šventes, grįždami iš bažnyčios, jie turi parnešti namo ką nors iš šventos vietos, dažniausiai šakelę medžio, panaudoto Viešpaties šventovei papuošti; yra daug kitų į šiuos panašių prietarų.