t-001vidutinis
Narbutas žemaičių procesijų veiksmus aiškino kaip senųjų apeigų tąsą: nešant brolijų altorėlius žmonės suguldavo veidais į žemę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 343
Perdėtai pamaldi žemaičių liaudis religiniame gyvenime iki šiol tebeatlieka kai kurias savo senąsias stabmeldiškas apei gas: per procesiją nešant brolijų altorėlius, žmonės sugula vei dais į žemę, kad per juos perneštų tuos altorėlius. Bažnyčioje nusilenkdami klaupiasi ir patys mušasi per veidą dešiniuoju delnu, pradėdami nuo kairiojo žando. Per tam tikras šventes, grįždami iš bažnyčios, jie turi parnešti namo ką nors iš šventos vietos, dažniausiai šakelę medžio, panaudoto Viešpaties šven tovei papuošti; yra daug kitų į šiuos panašių prietarų.