Paprotys

Vytauto prekybos globa ir pirklių privilegijos Vilniuje

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001aukstas

Vytautas globojo pirklius, o Vilniaus prekyba išsiplėtė su Prūsijos, Livonijos, Pskovo, Naugardo ir Maskvos miestais.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 151

Veržli Vytauto prigimtis neleido jam ilgai išbūti užsiėmus taikiais reikalais; amžinos kovos su Rusios kunigaikščiais ir totorių ordos chanais, įtempti karai su dar nenumaldytais kryžiuočiais vertė šį šiaurės krašto karžygį pakelti kardą čia vienoje valstybės pusėje, čia kitoje, dažnai atplėšdavo jį nuo sostinės. Vis dėlto nereikėtų manyti, kad Vilnius ypač vėlesniais Vytauto valdymo laikais neužgydė žaizdų, patirtų nesėkmingai valdant Skirgailai, ir nepraturtėjo. Juk tas didis žmogus mėgo tvarką ir krašte jos reikalaudavo, globojo pirklius, ir prekyba Vilniuje jau plačiai išsišakojo - su Prūsijos bei Livonijos miestais, su Pskovu, Naugardu ir Maskva, o naudodamasi galingo monarcho parama, jau pasiekė ir tolimus kraštus, bet jai trukdydavo dažni karai: ir, regis, Vilnius savo dydžiu ir turtais nepasiekė tokių aukštumų, iki kokių turėjo išaugti būdamas tokios didelės valstybės sostinė.

t-002vidutinis

Vytauto privilegijos Rygos, vokiečių ir rusų pirkliams liudijo jo pastangas globoti prekybą Vilniuje ir visoje šalyje.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 155

Jau nuo to laiko ir per visą ilgą Vytauto viešpatavimo periodą, toli buvo nukeltos valstybės sienos, jo narsa sutramdyti priešai, kas lėmė Vilniui visišką ramybę. Laikas nutrynė pėdsakus raštuose: nežinia, kokių pokyčių miesto valdyme būta ir kokių dar laisvių duota gyventojams tuo laikotarpiu, po pirmųjų Magdeburgo teisių suteikimo. Vien tik Vytauto privilegijos Rygos, vokiečių ir rusų pirkliams, liudijančios, kaip uoliai tas monarchas globojo prekybą savo sostinėje ir visoje šalyje, išsilaikė iki mūsų dienų; tačiau, regis, kad miesto padėtis jo administravimo atžvilgiu nedaug tesiskyrė nuo tos, kokią paliko Vladislovas Jogaila, kai po krikščionybės įvedimo krašto valdymą buvo pavedęs Skirgailai.