Santrauka
Veržli Vytauto prigimtis neleido jam ilgai išbūti už siėmus taikiais reikalais; amžinos kovos su Rusios kunigaikš čiais ir totorių ordos chanais, įtempti karai su dar nenumaldytais kryžiuočiais vertė šį šiaurės krašto karžygį pakelti kardą čia vienoje. Jau nuo to laiko ir per visą ilgą Vytauto viešpatavimo peri odą, toli buvo nukeltos valstybės sienos, jo narsa sutramdyti priešai, kas lėmė Vilniui visišką ramybę.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Veržli Vytauto prigimtis neleido jam ilgai išbūti už siėmus taikiais reikalais; amžinos kovos su Rusios kunigaikš čiais ir totorių ordos chanais, įtempti karai su dar nenumaldytais kryžiuočiais vertė šį šiaurės krašto karžygį pakelti kardą čia vienoje. | c-001 | |
| t-002 Jau nuo to laiko ir per visą ilgą Vytauto viešpatavimo peri odą, toli buvo nukeltos valstybės sienos, jo narsa sutramdyti priešai, kas lėmė Vilniui visišką ramybę. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Veržli Vytauto prigimtis neleido jam ilgai išbūti už siėmus taikiais reikalais; amžinos kovos su Rusios kunigaikš čiais ir totorių ordos chanais, įtempti karai su dar nenumaldytais kryžiuočiais vertė šį šiaurės krašto karžygį pakelti kardą čia vienoje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Veržli Vytauto prigimtis neleido jam ilgai išbūti už siėmus taikiais reikalais; amžinos kovos su Rusios kunigaikš čiais ir totorių ordos chanais, įtempti karai su dar nenumal- dytais kryžiuočiais vertė šį šiaurės krašto karžygį pakelti kardą čia vienoje valstybės pusėje, čia kitoje, dažnai atplėš davo jį nuo sostinės. Vis dėlto nereikėtų manyti, kad Vilnius ypač vėlesniais Vytauto valdymo laikais neužgydė žaizdų, patirtų nesėkmingai valdant Skirgailai, ir nepraturtėjo. Juk tas didis žmogus mėgo tvarką ir krašte jos reikalaudavo, glo bojo pirklius, ir prekyba Vilniuje jau plačiai išsišakojo - su Prūsijos bei Livonijos miestais, su Pskovu, Naugardu ir Mask va, o naudodamasi galingo monarcho parama, jau pasiekė ir tolimus kraštus, bet jai trukdydavo dažni karai: ir, regis, Vil nius savo dydžiu ir turtais nepasiekė tokių aukštumų, iki ko kių turėjo išaugti būdamas tokios didelės valstybės sostinė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jau nuo to laiko ir per visą ilgą Vytauto viešpatavimo peri odą, toli buvo nukeltos valstybės sienos, jo narsa sutramdyti priešai, kas lėmė Vilniui visišką ramybę.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jau nuo to laiko ir per visą ilgą Vytauto viešpatavimo peri odą, toli buvo nukeltos valstybės sienos, jo narsa sutramdyti priešai, kas lėmė Vilniui visišką ramybę. Laikas nutrynė pėdsa kus raštuose: nežinia, kokių pokyčių miesto valdyme būta ir kokių dar laisvių duota gyventojams tuo laikotarpiu, po pir mųjų Magdeburgo teisių suteikimo. Vien tik Vytauto privilegi jos Rygos, vokiečių ir rusų pirkliams, liudijančios, kaip uoliai tas monarchas globojo prekybą savo sostinėje ir visoje šalyje, išsilaikė iki mūsų dienų; tačiau, regis, kad miesto padėtis jo ad ministravimo atžvilgiu nedaug tesiskyrė nuo tos, kokią paliko Vladislovas Jogaila, kai po krikščionybės įvedimo krašto val dymą buvo pavedęs Skirgailai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |