paprotys

Vyriausiojo žynio pasiuntinių saugus keliavimas su lazda arba ženklu

3 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas, remdamasis Dusburgiečiu, vaizduoja vyriausiojo žynio pasiuntinius su krivūle ar ženklu saugiai keliaujančius per lietuvių genties tautų kraštus.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 280

Bet jo valdžiai pakluso ne tik prūsai, bet ir lietu­\nviai bei tolimesnės Livonijos tautos“4. Toks didelis buvo jo au­\ntoritetas, kad ne tik jis pats arba kas nors iš jo gentainių, bet ir\njo pasiuntinys su jo krivūle ar su jo duotu ženklu galėjo sau­\ngiai keliauti per tolimiausius tų tautų kraštus ir visur sulauk­\ndavo karalių, ponų ir prastuomenės didžios pagarbos.\nDusburgietis iš tikrųjų prilygina popiežiui šį vyriausiąjį žy­\nnį, kuris valdė lietuvių genties tautas panašiai kaip aukščiau­\nsiasis krikščionių valdovas; tai mes ir pažymėjome.
t-002vidutinis

Narbutas rašo, kad vyriausiojo žynio pasiuntiniai pas krašto valdovus vykdavę kaip taikos pasiuntiniai ir išsiskirdavę jiems duota lazda.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 280

Bet jo valdžiai pakluso ne tik prūsai, bet ir lietu­\nviai bei tolimesnės Livonijos tautos“4. Toks didelis buvo jo au­\ntoritetas, kad ne tik jis pats arba kas nors iš jo gentainių, bet ir\njo pasiuntinys su jo krivūle ar su jo duotu ženklu galėjo sau­\ngiai keliauti per tolimiausius tų tautų kraštus ir visur sulauk­\ndavo karalių, ponų ir prastuomenės didžios pagarbos.\nDusburgietis iš tikrųjų prilygina popiežiui šį vyriausiąjį žy­\nnį, kuris valdė lietuvių genties tautas panašiai kaip aukščiau­\nsiasis krikščionių valdovas; tai mes ir pažymėjome.
t-003vidutinis

Tą patvirtina paprotys, gyvavęs Lietuvoje iki XVI amžiaus, kuriuo didelės sumos auksu būdavo dedamos saugoti į Vilniaus bažnyčios - Katedros - iždą .

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 290

Tą patvirtina paprotys, gyvavęs Lietuvoje iki XVI amžiaus, kuriuo didelės sumos auksu būdavo dedamos saugoti į Vilniaus bažnyčios - Katedros - iždą . Rinkti krivį priklausė vaidiloms, o Krivių Krivaitis jam at­ siųsdavo lazdą su dviem užlenkimais. Žyniai vilkėdavo įpras­ tu kitiems žmonėms drabužiu, būdavo susijuosę baltos drobės juosta, kuria apsivyniodavo septynis kartus. Veltui Stenderis savo latvių mitologijoje stengiasi išve­ džioti, kad kriviai kilę iš rusų žemės, esančios į rytus nuo Li­ vonijos, kadangi latviai tenykščius rusinus vadiną Kreews ar­ ba Kriws, nes tai buvo žemė, gyvenama slavų - krevičių, arba krivičių, o to pavadinimo etimologija slavų kalboje gali būti kitokia.