Narbutas, remdamasis Dusburgiečiu, vaizduoja vyriausiojo žynio pasiuntinius su krivūle ar ženklu saugiai keliaujančius per lietuvių genties tautų kraštus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 280
Bet jo valdžiai pakluso ne tik prūsai, bet ir lietu\nviai bei tolimesnės Livonijos tautos“4. Toks didelis buvo jo au\ntoritetas, kad ne tik jis pats arba kas nors iš jo gentainių, bet ir\njo pasiuntinys su jo krivūle ar su jo duotu ženklu galėjo sau\ngiai keliauti per tolimiausius tų tautų kraštus ir visur sulauk\ndavo karalių, ponų ir prastuomenės didžios pagarbos.\nDusburgietis iš tikrųjų prilygina popiežiui šį vyriausiąjį žy\nnį, kuris valdė lietuvių genties tautas panašiai kaip aukščiau\nsiasis krikščionių valdovas; tai mes ir pažymėjome.
Narbutas rašo, kad vyriausiojo žynio pasiuntiniai pas krašto valdovus vykdavę kaip taikos pasiuntiniai ir išsiskirdavę jiems duota lazda.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 280
Bet jo valdžiai pakluso ne tik prūsai, bet ir lietu\nviai bei tolimesnės Livonijos tautos“4. Toks didelis buvo jo au\ntoritetas, kad ne tik jis pats arba kas nors iš jo gentainių, bet ir\njo pasiuntinys su jo krivūle ar su jo duotu ženklu galėjo sau\ngiai keliauti per tolimiausius tų tautų kraštus ir visur sulauk\ndavo karalių, ponų ir prastuomenės didžios pagarbos.\nDusburgietis iš tikrųjų prilygina popiežiui šį vyriausiąjį žy\nnį, kuris valdė lietuvių genties tautas panašiai kaip aukščiau\nsiasis krikščionių valdovas; tai mes ir pažymėjome.
Tą patvirtina paprotys, gyvavęs Lietuvoje iki XVI amžiaus, kuriuo didelės sumos auksu būdavo dedamos saugoti į Vilniaus bažnyčios - Katedros - iždą .
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 290
Tą patvirtina paprotys, gyvavęs Lietuvoje iki XVI amžiaus, kuriuo didelės sumos auksu būdavo dedamos saugoti į Vilniaus bažnyčios - Katedros - iždą . Rinkti krivį priklausė vaidiloms, o Krivių Krivaitis jam at siųsdavo lazdą su dviem užlenkimais. Žyniai vilkėdavo įpras tu kitiems žmonėms drabužiu, būdavo susijuosę baltos drobės juosta, kuria apsivyniodavo septynis kartus. Veltui Stenderis savo latvių mitologijoje stengiasi išve džioti, kad kriviai kilę iš rusų žemės, esančios į rytus nuo Li vonijos, kadangi latviai tenykščius rusinus vadiną Kreews ar ba Kriws, nes tai buvo žemė, gyvenama slavų - krevičių, arba krivičių, o to pavadinimo etimologija slavų kalboje gali būti kitokia.