Narbutas rašo, kad vyriausiojo žynio pasiuntiniai pas krašto valdovus vykdavę kaip taikos pasiuntiniai ir išsiskirdavę jiems duota lazda.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 280
Bet jo valdžiai pakluso ne tik prūsai, bet ir lietuviai bei tolimesnės Livonijos tautos“4. Toks didelis buvo jo autoritetas, kad ne tik jis pats arba kas nors iš jo gentainių, bet ir jo pasiuntinys su jo krivūle ar su jo duotu ženklu galėjo saugiai keliauti per tolimiausius tų tautų kraštus ir visur sulaukdavo karalių, ponų ir prastuomenės didžios pagarbos. Dusburgietis iš tikrųjų prilygina popiežiui šį vyriausiąjį žynį, kuris valdė lietuvių genties tautas panašiai kaip aukščiausiasis krikščionių valdovas; tai mes ir pažymėjome.
Tą patvirtina paprotys, gyvavęs Lietuvoje iki XVI amžiaus, kuriuo didelės sumos auksu būdavo dedamos saugoti į Vilniaus bažnyčios - Katedros - iždą .
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 290
Tą patvirtina paprotys, gyvavęs Lietuvoje iki XVI amžiaus, kuriuo didelės sumos auksu būdavo dedamos saugoti į Vilniaus bažnyčios Katedros - iždą . Rinkti krivį priklausė vaidiloms, o Krivių Krivaitis jam atsiųsdavo lazdą su dviem užlenkimais. Žyniai vilkėdavo įprastu kitiems žmonėms drabužiu, būdavo susijuosę baltos drobės juosta, kuria apsivyniodavo septynis kartus. Veltui Stenderis savo latvių mitologijoje stengiasi išvedžioti, kad kriviai kilę iš rusų žemės, esančios į rytus nuo Livonijos, kadangi latviai tenykščius rusinus vadiną Kreews arba Kriws, nes tai buvo žemė, gyvenama slavų - krevičių, arba krivičių, o to pavadinimo etimologija slavų kalboje gali būti kitokia.
Narbutas, remdamasis Dusburgiečiu, vaizduoja vyriausiojo žynio pasiuntinius su krivūle ar ženklu saugiai keliaujančius per lietuvių genties tautų kraštus.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.