Visuomenės būklės ir reformų aptarimas draugijose, salonuose ir vakaruose
3 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
XIX a. antrajame dešimtmetyje draugijų, salonų ir vakarų aplinkoje aptarinėtos visuomenės būklės, reformų, baudžiavos paveldo ir politinės problemos. Praktika siejama su legaliosiomis ir pusiau legaliosiomis draugijomis bei filantropinių susivienijimų narių tarimusi dėl tikslų.
Vilniaus universitetas tapo svarbiausiu VI ## Puslapis 7 kultūros židiniu visoje Rusijos imperijoje. Legaliai veikė įvai rios filantropinės organizacijos ir susivienijimai, kurių nariai ap tardavo visuomenės būklę, tardavosi dėl konkrečių ir tik per spektyvoje numatomų įgyvendinti tikslų. Ypač pagarsėjo Vilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė universiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gy ventojai.
Vilniaus universitetas tapo svarbiausiu VI ## Puslapis 7 kultūros židiniu visoje Rusijos imperijoje. Legaliai veikė įvai rios filantropinės organizacijos ir susivienijimai, kurių nariai ap tardavo visuomenės būklę, tardavosi dėl konkrečių ir tik per spektyvoje numatomų įgyvendinti tikslų. Ypač pagarsėjo Vilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė universiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gy ventojai.
Po Napoleono sutriuškinimo Rusijoje salonuose, vakaruose ir draugijose atvirai aptarinėtos socialinės, politinės problemos, valdžios reformavimo ir baudžiavos paveldo klausimai.
Po Napoleono sutriuškinimo Rusijoje kurį laiką pastebimas visuomeninio gyvenimo pagyvėjimas. Buvo kuriamos legalios ir pusiau legalios draugijos, salonuose ir vakaruose atvirai ap tarinėjamos socialinės, politinės problemos. Drąsiau keliami val džios reformavimo, baudžiavos paveldo klausimai.