Paprotys

Vilniaus miestiečių Magdeburgo teisės, pavaldumas seniūnui ir pilies saugojimo prievolė

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Jogaila suteikė Vilniui Magdeburgo teises, tačiau miestiečiai liko pavaldūs Vilniaus seniūnui ir privalėjo saugoti Vilniaus pilį.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 129-130

Buvo juk tokia visuotinė pirmykščių krikščionių bažnyčios taisyklė - pagonis atverčiant į tikrąjį tikėjimą bažnyčias 113 ## Puslapis 130 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Sutvarkęs Vilniuje tikybos reikalus, karalius atkreipė dėmesį į savo senosios sostinės padėtį. Atmindamas Vilniaus gyventojų ištikimybę ir nepalaužtą jų prieraišumą kivirčų su Kęstučiu krašto viduje laikais, gelbėdamas miestą nuo valdžios nepastovumo ir sumaišties, į kurią buvo įstūmę kaimynų puldinėjimai ir tarpusavio vaidai, iškilmingu aktu, rašytu Merkinėje, kitą dieną po Šv. Benedikto, abato, šventės, valdovas Vilniui suteikė Magdeburgo teises15. Prisižiūrėjęs į klestinčią Krokuvą, Vladislovas Jogaila nusprendė vilioti svetimtaučius kurdintis Vilniaus mieste, tačiau palankūs tos privilegijos padariniai sumenko per išlygą, jog nepaisant naujų nuostatų, visi miestiečiai pavaldūs Vilniaus seniūnui, dėl ko jiems kilo pavojus ne kartą susidurti su savavališkos valdžios perlenkimais. Prie to dar prisidėjo pareiga, nuo seno jiems galiojanti, saugoti Vilniaus pilį: gyventojai steigti ten, kur anksčiau stovėjusios pagonių šventyklos arba augusios giraitės, medžiai, buvęs akmuo arba šiaip vietovė kokiam nors dievaičiui pašvęsta.
t-002vidutinis

Pirmosios Lietuvoje Vilniaus miesto teisės būtų pagerinusios miesto būklę, jei šalies nebūtų sukrėtęs vidaus karas.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 130-131

114 ## Puslapis 131 Il KNYGA savo lėšomis turėjo ją vykdyti tol, kol visas miestas nebuvo aptvertas mūro siena. Tos pirmosios Lietuvoj teisės būtų gerokai pagerinusios miesto būklę, jeigu vidaus karas, apie kurį netrukus papasakosime, nebūtų sukėlęs šalyje naujos audros. Vladislovas Jogaila su nemažėjančiu apaštalavimo įkarščiu tuo metu tikrai visą Lietuvą aplankė diegdamas naujo tikėjimo nuostatus; dar numaldęs Baltojoje Rusioje prasidėjusius bruzdėjimus, pargrįžo į Vilnių.