Santrauka
Buvo juk to kia visuotinė pirmykščių krikščionių bažnyčios taisyklė - pagonis atver čiant į tikrąjį tikėjimą bažnyčias 113 Puslapis 130 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Sutvarkęs Vilniuje tikybos reikalus, karalius atkreipė dė mesį į savo senosios. Tos pirmosios Lietuvoj teisės būtų ge rokai pagerinusios miesto būklę, jeigu vidaus karas, apie kurį netrukus papasakosime, nebūtų sukėlęs šalyje naujos aud ros.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Buvo juk to kia visuotinė pirmykščių krikščionių bažnyčios taisyklė - pagonis atver čiant į tikrąjį tikėjimą bažnyčias 113 ## Puslapis 130 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Sutvarkęs Vilniuje tikybos reikalus, karalius atkreipė dė mesį į savo senosios. | c-001 | |
| t-002 Tos pirmosios Lietuvoj teisės būtų ge rokai pagerinusios miesto būklę, jeigu vidaus karas, apie kurį netrukus papasakosime, nebūtų sukėlęs šalyje naujos aud ros. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Buvo juk to kia visuotinė pirmykščių krikščionių bažnyčios taisyklė - pagonis atver čiant į tikrąjį tikėjimą bažnyčias 113 Puslapis 130 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Sutvarkęs Vilniuje tikybos reikalus, karalius atkreipė dė mesį į savo senosios.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Buvo juk to kia visuotinė pirmykščių krikščionių bažnyčios taisyklė - pagonis atver čiant į tikrąjį tikėjimą bažnyčias 113
Puslapis 130
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Sutvarkęs Vilniuje tikybos reikalus, karalius atkreipė dė mesį į savo senosios sostinės padėtį. Atmindamas Vilniaus gyventojų ištikimybę ir nepalaužtą jų prieraišumą kivirčų su Kęstučiu krašto viduje laikais, gelbėdamas miestą nuo valdžios nepastovumo ir sumaišties, į kurią buvo įstūmę kai mynų puldinėjimai ir tarpusavio vaidai, iškilmingu aktu, rašytu Merkinėje, kitą dieną po Šv. Benedikto, abato, šven tės, valdovas Vilniui suteikė Magdeburgo teises15. Prisižiū rėjęs į klestinčią Krokuvą, Vladislovas Jogaila nusprendė vi lioti svetimtaučius kurdintis Vilniaus mieste, tačiau palankūs tos privilegijos padariniai sumenko per išlygą, jog nepai sant naujų nuostatų, visi miestiečiai pavaldūs Vilniaus se niūnui, dėl ko jiems kilo pavojus ne kartą susidurti su sava vališkos valdžios perlenkimais. Prie to dar prisidėjo pareiga, nuo seno jiems galiojanti, saugoti Vilniaus pilį: gyventojai steigti ten, kur anksčiau stovėjusios pagonių šventyklos arba augusios giraitės, medžiai, buvęs akmuo ar ba šiaip vietovė kokiam nors dievai čiui pašvęsta.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tos pirmosios Lietuvoj teisės būtų ge rokai pagerinusios miesto būklę, jeigu vidaus karas, apie kurį netrukus papasakosime, nebūtų sukėlęs šalyje naujos aud ros.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
114
Puslapis 131
Il KNYGA savo lėšomis turėjo ją vykdyti tol, kol visas miestas nebuvo aptvertas mūro siena. Tos pirmosios Lietuvoj teisės būtų ge rokai pagerinusios miesto būklę, jeigu vidaus karas, apie kurį netrukus papasakosime, nebūtų sukėlęs šalyje naujos aud ros. Vladislovas Jogaila su nemažėjančiu apaštalavimo įkarš čiu tuo metu tikrai visą Lietuvą aplankė diegdamas naujo tikėjimo nuostatus; dar numaldęs Baltojoje Rusioje prasidė jusius bruzdėjimus, pargrįžo į Vilnių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |