t-001vidutinis
Prie Vilniaus rotušės leistų krautuvių, viešos miesto virtuvės ir vyninės pelnas buvo skiriamas miesto iždui.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau miesto taryba, be tų pačių miestiečių leidimo, negalėjo įvesti jokių naujų mokesčių5. Prie mūrinių rūsių ties rotuše buvo leista 3 Žr. Il priedą. 4 D u b i ń s k i Reskrypt Królewski, datuotas Krokuvoje 1538 metų liepos 10 d. 5 Žygimanto Senojo laikais Vilnius mokėjo tokius mokesčius: sidabrinės (mokestis pinigais, pavadinimas nuo sidabro kilęs), uždėtą visai Lietuvos Kunigaikštystei: 300 sykų, tai yra, 50 kapų grašių senuoju papročiu, panašiai kaip miestas mokėjo ir Kazimiero IV laikais. Ordinščiznos (totorinė, mokestis apsaugai nuo totorių) Vilnius mokėjo 80 kapų. Kapščizna (svaigalų mokestis) dažnai keitėsi. 1529 m., kaip liudija Lietuvos Metrika (XIV): Vilnius mokėjo mokesčio 1500 kapų gr. Kaunas " " 300 kapų gr. Trakai " " 10 kapų gr. Gardinas " " 180 kapų gr.; bet tai buvo tik vienų krikščionių mokesčiai, be žydų. 261 ## Puslapis 278 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS statyti krautuves įvairiems maisto produktams pardavinėti, o šalia jų - viešą miesto virtuvę ir vyninę, visą jų pelną skiriant miesto iždui.