Prie Vilniaus rotušės leistų krautuvių, viešos miesto virtuvės ir vyninės pelnas buvo skiriamas miesto iždui.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau miesto tary ba, be tų pačių miestiečių leidimo, negalėjo įvesti jokių naujų mokesčių5. Prie mūrinių rūsių ties rotuše buvo leista 3 Žr. Il priedą. 4 D u b i ń s k i Reskrypt Królewski, da tuotas Krokuvoje 1538 metų liepos 10 d. 5 Žygimanto Senojo laikais Vilnius mokėjo tokius mokesčius: sidabrinės (mokestis pinigais, pavadinimas nuo sidabro kilęs), uždėtą visai Lie tuvos Kunigaikštystei: 300 sykų, tai yra, 50 kapų grašių senuoju papro čiu, panašiai kaip miestas mokėjo ir Kazimiero IV laikais. Ordinščiznos (totorinė, mokestis apsaugai nuo to torių) Vilnius mokėjo 80 kapų. Kapš- čizna (svaigalų mokestis) dažnai kei tėsi. 1529 m., kaip liudija Lietuvos Metrika (XIV): Vilnius mokėjo mokesčio 1500 kapų gr. Kaunas " " 300 kapų gr. Trakai " " 10 kapų gr. Gardinas " " 180 kapų gr.; bet tai buvo tik vienų krikščionių mokesčiai, be žydų. 261 ## Puslapis 278 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS statyti krautuves įvairiems maisto produktams pardavi nėti, o šalia jų - viešą miesto virtuvę ir vyninę, visą jų pelną skiriant miesto iždui.