Santrauka
Tačiau miesto tary ba, be tų pačių miestiečių leidimo, negalėjo įvesti jokių naujų mokesčių5. Karalius tai leido ir už draudė savo maršalkoms leisti ap sistoti kituose miesto namuose į Vilnių pas karalių atvykstantiems Maskvos ir totorių pasiuntiniams, o smuklę atleido nuo kapščiznos (arba akcizo) už alaus ir midaus darymą.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Tačiau miesto tary ba, be tų pačių miestiečių leidimo, negalėjo įvesti jokių naujų mokesčių5. | c-001 | |
| t-002 Karalius tai leido ir už draudė savo maršalkoms leisti ap sistoti kituose miesto namuose į Vilnių pas karalių atvykstantiems Maskvos ir totorių pasiuntiniams, o smuklę atleido nuo kapščiznos (arba akcizo) už alaus ir midaus darymą. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Tačiau miesto tary ba, be tų pačių miestiečių leidimo, negalėjo įvesti jokių naujų mokesčių5.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau miesto tary ba, be tų pačių miestiečių leidimo, negalėjo įvesti jokių naujų mokesčių5. Prie mūrinių rūsių ties rotuše buvo leista 3 Žr. Il priedą. 4 D u b i ń s k i Reskrypt Królewski, da tuotas Krokuvoje 1538 metų liepos 10 d. 5 Žygimanto Senojo laikais Vilnius mokėjo tokius mokesčius: sidabrinės (mokestis pinigais, pavadinimas nuo sidabro kilęs), uždėtą visai Lie tuvos Kunigaikštystei: 300 sykų, tai yra, 50 kapų grašių senuoju papro čiu, panašiai kaip miestas mokėjo ir Kazimiero IV laikais. Ordinščiznos (totorinė, mokestis apsaugai nuo to torių) Vilnius mokėjo 80 kapų. Kapš- čizna (svaigalų mokestis) dažnai kei tėsi. 1529 m., kaip liudija Lietuvos Metrika (XIV): Vilnius mokėjo mokesčio 1500 kapų gr. Kaunas ” ” 300 kapų gr. Trakai ” ” 10 kapų gr. Gardinas ” ” 180 kapų gr.; bet tai buvo tik vienų krikščionių mokesčiai, be žydų. 261
Puslapis 278
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS statyti krautuves įvairiems maisto produktams pardavi nėti, o šalia jų - viešą miesto virtuvę ir vyninę, visą jų pelną skiriant miesto iždui.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karalius tai leido ir už draudė savo maršalkoms leisti ap sistoti kituose miesto namuose į Vilnių pas karalių atvykstantiems Maskvos ir totorių pasiuntiniams, o smuklę atleido nuo kapščiznos (arba akcizo) už alaus ir midaus darymą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
) privilegijos patvirtini mo, leidžiančio parduoti plytinę ir žemes, esančias už Vilijos, ant kal no priešais tiltą, - tais pačiais me tais kunigaikščio Poznanės vyskupo, miestui padaryto. Taip pat miestie čiai prašė, kad jiems būtų leista toje vietoje pastatyti karčemą ir namus, kuriuose galėtų apsistoti Maskvos pasiuntiniai, totoriai ir kiti, ir kad smuklėje būtų leista pardavinėti mi dų ir alų. Karalius tai leido ir už draudė savo maršalkoms leisti ap sistoti kituose miesto namuose į Vilnių pas karalių atvykstantiems Maskvos ir totorių pasiuntiniams, o smuklę atleido nuo kapščiznos (arba akcizo) už alaus ir midaus darymą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |