t-001vidutinis
Narbutas spėja, kad mirusiųjų atminimo apeigos baigdavosi vaišių liekanas atiduodant pavargėliams arba paliekant ant kapų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 388
Sis\npaprotys turėjo būti paplitęs tik Žemaitijoje, kadangi tik čia tu\nrėjo būti žinoma ta Ilgių šventė, kaip tai parodėme anksčiau\natitinkamame straipsnyje.\nApskritai mirusiųjų atminimo pagerbimas po šventės ar\nba iškilmių, atrodo, baigdavosi tuo, kad vaišių liekanas ati\nduodavo pavargėliams arba, kaip kitose provincijose, padėda\nvo šventoje vietoje, tai yra ant kapų, kur jas surankiodavo pa\nvargėliai.\nPomirtinio gyvenimo supratimas\nVėlių jperėjimas iš mirusiųjų kūnų į vėliau gimstančius, net\nį gyvulius , senajame lietuvių genties tautų tikėjime buvo per-\n21 Est enim omnium Getharum (sc.