Vaišių liekanų atidavimas pavargėliams arba palikimas ant kapų po švenčių

Santrauka

Narbutas spėja, kad mirusiųjų atminimo apeigos baigdavosi vaišių liekanas atiduodant pavargėliams arba paliekant ant kapų.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas spėja, kad mirusiųjų atminimo apeigos baigdavosi vaišių liekanas atiduodant pavargėliams arba paliekant ant kapų. global_id t-189966		c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas spėja, kad mirusiųjų atminimo apeigos baigdavosi vaišių liekanas atiduodant pavargėliams arba paliekant ant kapų.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Sis paprotys turėjo būti paplitęs tik Žemaitijoje, kadangi tik čia tu­ rėjo būti žinoma ta Ilgių šventė, kaip tai parodėme anksčiau atitinkamame straipsnyje. Apskritai mirusiųjų atminimo pagerbimas po šventės ar­ ba iškilmių, atrodo, baigdavosi tuo, kad vaišių liekanas ati­ duodavo pavargėliams arba, kaip kitose provincijose, padėda­ vo šventoje vietoje, tai yra ant kapų, kur jas surankiodavo pa­ vargėliai. Pomirtinio gyvenimo supratimas Vėlių jperėjimas iš mirusiųjų kūnų į vėliau gimstančius, net į gyvulius , senajame lietuvių genties tautų tikėjime buvo per- 21 Est enim omnium Getharum (sc.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai