Paprotys

Vaidilučių saugoma Praurimės aukuro ugnis ir skaistybės įžadas

3 teiginiai4 įrašai0 ryšių

Narbutas, remdamasis Strijkovskiu, Birutę vaizduoja kaip vaidilutę, saugojusią šventą Praurimės aukuro ugnį netoli Palangos. Narbutas nurodo, kad Birutė Praurimės aukurą prižiūrėjo beveik 18 metų. Mirusi buvo palaidota po Amžinosios ugnies aukuro griuvėsiais30.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002vidutinis

Narbutas nurodo, kad Birutė Praurimės aukurą prižiūrėjo beveik 18 metų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Dabar, kai rašau, beveik kaip Strijkovskio laikais, vyksta ant dieviškosios Birutės kapo paprastų žmonių, susirenkančių net iš toli, jos prisiminimo ir garbinimo apeigos. Dar reikia nepraleisti, kad toji pati Palanga, nuo seno garsėjanti religiniu pamaldumu, buvo senas uostamiestis ar dėl aukštesnio vandens lygio Baltijos jūroje, ar dėl smėliu dar ne- 30 Patyrinėjus chronologiją, paaiškėja, kad Birutė gimė apie 1331 metus, ištekėjo 1348 metais, Vytautą pagimdė 1350 metais, liko našle 1382 metais, mirė 1416 metais. Prižiūrėjo Praurimės aukurą beveik 18 metų.
t-003vidutinis

Mirusi buvo palaidota po Amžinosios ugnies aukuro griuvėsiais30.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Patys kryžiuočiai tą vietą visuomet palikdavo neliestą: viena, tikėdami kažkokiais pranašavimais, antra, dėl tos ugnies, degančios kiekvieną naktį, naudingumo jūrininkams. Aukuras ir apeigos išliko ilgiau už visas kitas stabmeldystės liekanas Žemaitijoje, kadangi Jogaila ir Vytautas iš pagarbos kunigaikštienei Birutei, negalėdami palenkti jos į krikščionybės pusę, turėjo palikti jai tas apeigas. Paprasti žmonės, linkę į savo senuosius prietarus, dar jai gyvai esant, ėmė garbinti ją kaip deivę, juk ir Strijkovskis tą patvirtina. Mirusi buvo palaidota po Amžinosios ugnies aukuro griuvėsiais30.
t-219323vidutinis

Narbutas, remdamasis Strijkovskiu, Birutę vaizduoja kaip vaidilutę, saugojusią šventą Praurimės aukuro ugnį netoli Palangos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Patys kryžiuočiai tą vietą visuomet palikdavo neliestą: viena, tikėdami kažkokiais pranašavimais, antra, dėl tos ugnies, degančios kiekvieną naktį, naudingumo jūrininkams. Aukuras ir apeigos išliko ilgiau už visas kitas stabmeldystės liekanas Žemaitijoje, kadangi Jogaila ir Vytautas iš pagarbos kunigaikštienei Birutei, negalėdami palenkti jos į krikščionybės pusę, turėjo palikti jai tas apeigas. Paprasti žmonės, linkę į savo senuosius prietarus, dar jai gyvai esant, ėmė garbinti ją kaip deivę, juk ir Strijkovskis tą patvirtina. Mirusi buvo palaidota po Amžinosios ugnies aukuro griuvėsiais30.
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 4 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—34