paprotys

Vaidilučių saugoma Praurimės aukuro ugnis ir skaistybės įžadas

3 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas, remdamasis Strijkovskiu, Birutę vaizduoja kaip vaidilutę, saugojusią šventą Praurimės aukuro ugnį netoli Palangos.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 155

Patys kryžiuočiai tą vietą visuomet palikdavo neliestą: viena, tikėdami kažkokiais pranašavimais, antra, dėl tos ug­ nies, degančios kiekvieną naktį, naudingumo jūrininkams. Au­ kuras ir apeigos išliko ilgiau už visas kitas stabmeldystės lieka­ nas Žemaitijoje, kadangi Jogaila ir Vytautas iš pagarbos kuni­ gaikštienei Birutei, negalėdami palenkti jos į krikščionybės pu­ sę, turėjo palikti jai tas apeigas. Paprasti žmonės, linkę į savo senuosius prietarus, dar jai gyvai esant, ėmė garbinti ją kaip deivę, juk ir Strijkovskis tą patvirtina. Mirusi buvo palaidota po Amžinosios ugnies aukuro griuvėsiais30.
t-002vidutinis

Narbutas nurodo, kad Birutė Praurimės aukurą prižiūrėjo beveik 18 metų.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 155

Dabar, kai rašau, beveik kaip Strijkovskio laikais, vyksta ant dieviškosios Biru­ tės kapo paprastų žmonių, susirenkančių net iš toli, jos prisi­ minimo ir garbinimo apeigos. Dar reikia nepraleisti, kad toji pati Palanga, nuo seno gar­ sėjanti religiniu pamaldumu, buvo senas uostamiestis ar dėl aukštesnio vandens lygio Baltijos jūroje, ar dėl smėliu dar ne- 30 Patyrinėjus chronologiją, paaiškėja, kad Birutė gimė apie 1331 metus, ištekėjo 1348 metais, Vytautą pagimdė 1350 metais, liko naš­ le 1382 metais, mirė 1416 metais. Prižiūrėjo Praurimės aukurą be­ veik 18 metų.
t-003vidutinis

Mirusi buvo palaidota po Amžinosios ugnies aukuro griuvėsiais30.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 155

Patys kryžiuočiai tą vietą visuomet palikdavo neliestą: viena, tikėdami kažkokiais pranašavimais, antra, dėl tos ug­ nies, degančios kiekvieną naktį, naudingumo jūrininkams. Au­ kuras ir apeigos išliko ilgiau už visas kitas stabmeldystės lieka­ nas Žemaitijoje, kadangi Jogaila ir Vytautas iš pagarbos kuni­ gaikštienei Birutei, negalėdami palenkti jos į krikščionybės pu­ sę, turėjo palikti jai tas apeigas. Paprasti žmonės, linkę į savo senuosius prietarus, dar jai gyvai esant, ėmė garbinti ją kaip deivę, juk ir Strijkovskis tą patvirtina. Mirusi buvo palaidota po Amžinosios ugnies aukuro griuvėsiais30.