Narbutas trizną apibūdina kaip kai kurioms lietuvių genties tautoms žinotas apeigas, atliekamas laidojant labai žymius žmones. Lietuvoje gyveno garsi Triznų giminė22.
Pirmiau, straipsnyje „Kabirai“, sakėme, kad kai kurios lie\ntuvių genties tautos žinojo trizną. Tai buvo apeigos, atlieka\nmos laidojant labai žymius žmones. 21\n21\nRusioje tai buvo vadinama “Wyt’po mertwom”.
Lietuvoje gyveno garsi\nTriznų giminė22. Pasak rusų metraščių, šiaurės slavai, arba nau-\ngardiečiai, severskiečiai, viatičiai, radimičiai, turėjo triznos\napeigų paprotį, kiekviena tauta kitonišką.\nŽmona vyro gedėdavo trisdešimt dienų; tuo metu ji priva\nlėdavo apraudoti mirusįjį prieš saulėtekį ir po saulėlydžio; kai\nkuriose vietose žmonos apverkdavo vyrus prie pačių kapų.