paprotys

Triznos apeigos žymiems žmonėms

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas trizną apibūdina kaip kai kurioms lietuvių genties tautoms žinotas apeigas, atliekamas laidojant labai žymius žmones.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 369

Pirmiau, straipsnyje „Kabirai“, sakėme, kad kai kurios lie\ntuvių genties tautos žinojo trizną. Tai buvo apeigos, atlieka\nmos laidojant labai žymius žmones. 21\n21\nRusioje tai buvo vadinama “Wyt’po mertwom”.

t-002vidutinis

Lietuvoje gyveno garsi Triznų giminė22.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 369

Lietuvoje gyveno garsi\nTriznų giminė22. Pasak rusų metraščių, šiaurės slavai, arba nau-\ngardiečiai, severskiečiai, viatičiai, radimičiai, turėjo triznos\napeigų paprotį, kiekviena tauta kitonišką.\nŽmona vyro gedėdavo trisdešimt dienų; tuo metu ji priva\nlėdavo apraudoti mirusįjį prieš saulėtekį ir po saulėlydžio; kai\nkuriose vietose žmonos apverkdavo vyrus prie pačių kapų.