Paprotys

Tradicinė Lietuvos ir Lenkijos kovinė rikiuotė

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

XVI a. antrojoje pusėje pėstininkai ir artilerija pradėti rikiuoti tarp sunkiosios kavalerijos centro ir lengvosios kavalerijos sparnų.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 87

Tuo metu pėstininkų ir artilerijos vaidmuo mūšio lauke dar nebuvo labai reikšmingas. K. Ostrogiškio sprendimai, išnaudojant artileriją Oršos mūšyje, buvo tam metui nestandartiški ir netgi novatoriški. xVI a. antrojoje pusėje imta efektyviau išnaudoti pėstininkus bei artileriją, kurie pradėti rikiuoti tarp centro sunkiosios kavalerijos vėliavų ir lengvosios kavalerijos sparnų, ir paremdavo ugnimi centro pajėgų atakas.

t-002vidutinis

XV a. pabaigoje - XVI a. pradžioje Lietuvoje ir Lenkijoje susiformavo ilgam tradicine tapusi kovinė rikiuotė.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 87

Xv a. pabaigoje - xvi a. pradžioje susiformavo kovinė rikiuotė, kuri ilgam laikui tapo tradicine Lietuvoje ir Lenkijoje. Mūšiui kariuomenės centre dviem ešelonais, viena už kitos išsidėstydavo sunkiųjų raitelių vėliavos. Centras mūšio metu atlikdavo pagrindinį vaidmenį pralaužant priešo kariuomenės rikiuotę. Lengvoji raitija buvo rikiuojama sparnuose ir palaikydavo sunkiųjų raitelių ataką flanguodama priešininką.