paprotys

Tradicinė Lietuvos ir Lenkijos kovinė rikiuotė

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

XVI a. antrojoje pusėje pėstininkai ir artilerija pradėti rikiuoti tarp sunkiosios kavalerijos centro ir lengvosios kavalerijos sparnų.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 87

Tuo metu pėstininkų ir artilerijos vaidmuo mūšio lauke dar ne-\nbuvo labai reikšmingas. K. Ostrogiškio sprendimai, išnaudojant\nartileriją Oršos mūšyje, buvo tam metui nestandartiški ir netgi\nnovatoriški. xVI a. antrojoje pusėje imta efektyviau išnaudoti pės-\ntininkus bei artileriją, kurie pradėti rikiuoti tarp centro sunkiosios\nkavalerijos vėliavų ir lengvosios kavalerijos sparnų, ir paremdavo\nugnimi centro pajėgų atakas.

t-002vidutinis

XV a. pabaigoje - XVI a. pradžioje Lietuvoje ir Lenkijoje susiformavo ilgam tradicine tapusi kovinė rikiuotė.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 87

Xv a. pabaigoje - xvi a. pradžioje susiformavo kovinė rikiuotė, kuri\nilgam laikui tapo tradicine Lietuvoje ir Lenkijoje. Mūšiui kariuo-\nmenės centre dviem ešelonais, viena už kitos išsidėstydavo sun-\nkiųjų raitelių vėliavos. Centras mūšio metu atlikdavo pagrindinį\nvaidmenį pralaužant priešo kariuomenės rikiuotę. Lengvoji raitija\nbuvo rikiuojama sparnuose ir palaikydavo sunkiųjų raitelių ataką\nflanguodama priešininką.