XV a. pabaigoje - XVI a. pradžioje Lietuvoje ir Lenkijoje susiformavo ilgam tradicine tapusi kovinė rikiuotė. Mūšio centre dviem ešelonais buvo rikiuojamos sunkiųjų raitelių vėliavos, o lengvoji raitija veikdavo sparnuose.
Tuo metu pėstininkų ir artilerijos vaidmuo mūšio lauke dar ne-\nbuvo labai reikšmingas. K. Ostrogiškio sprendimai, išnaudojant\nartileriją Oršos mūšyje, buvo tam metui nestandartiški ir netgi\nnovatoriški. xVI a. antrojoje pusėje imta efektyviau išnaudoti pės-\ntininkus bei artileriją, kurie pradėti rikiuoti tarp centro sunkiosios\nkavalerijos vėliavų ir lengvosios kavalerijos sparnų, ir paremdavo\nugnimi centro pajėgų atakas.
Xv a. pabaigoje - xvi a. pradžioje susiformavo kovinė rikiuotė, kuri\nilgam laikui tapo tradicine Lietuvoje ir Lenkijoje. Mūšiui kariuo-\nmenės centre dviem ešelonais, viena už kitos išsidėstydavo sun-\nkiųjų raitelių vėliavos. Centras mūšio metu atlikdavo pagrindinį\nvaidmenį pralaužant priešo kariuomenės rikiuotę. Lengvoji raitija\nbuvo rikiuojama sparnuose ir palaikydavo sunkiųjų raitelių ataką\nflanguodama priešininką.