Santrauka
Vytautas, savo viešpatavimo laikais laimėjęs daug mūšių su Kipčiako didžiosios ordos totoriais ir kitais, mažesniaisiais, klajojusiais už Dniepro bei Volgos, įveikė juos, taigi, vienval dyste naudodamasis, skirdavo ir savo sostinėje ne kartą yra skelbęs.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Vytautas, savo viešpatavimo laikais laimėjęs daug mūšių su Kipčiako didžiosios ordos totoriais ir kitais, mažesniaisiais, klajojusiais už Dniepro bei Volgos, įveikė juos, taigi, vienval dyste naudodamasis, skirdavo ir savo sostinėje ne kartą yra skelbęs. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Vytautas, savo viešpatavimo laikais laimėjęs daug mūšių su Kipčiako didžiosios ordos totoriais ir kitais, mažesniaisiais, klajojusiais už Dniepro bei Volgos, įveikė juos, taigi, vienval dyste naudodamasis, skirdavo ir savo sostinėje ne kartą yra skelbęs.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vytautas, savo viešpatavimo laikais laimėjęs daug mūšių su Kipčiako didžiosios ordos totoriais ir kitais, mažesniaisiais, klajojusiais už Dniepro bei Volgos, įveikė juos, taigi, vienval dyste naudodamasis, skirdavo ir savo sostinėje ne kartą yra skelbęs chanu arba caru kokį nors totorių kunigaikštį, kurių daugelis dažnai buvodavo jo rūmuose. Tokios iškilmės Vy tauto laikais pirmą kartą (1419 m.) buvo surengtos Vilniaus pilyje, kai po Tochtamišo sūnaus sultono Saladino, ištikimo Lie tuvos sąjungininkomirties, jo įpėdinis Kerimberdėjus nenorėjo paklusti Lietuvos valdovui, ir Vytautas didžiosios ordos chanu paskelbė Tochtamišo giminaitį Betsabutą74, viešai uždedamas jam kunigaikščio kepurę, apsiausdamas brangiu purpuriniu, 73 nė Ona mirė Trakuose, o palaidota Ona buvo Smolensko kunigaikščio buvo Vilniuje. Žr. Index Cod. Hist. Sviatoslavo, garsaus savo žiaurumu, dipl. Livon. T. I, Nr. 868. duktė. Pranešimas apie jos mirtį yra 74 Livonijos ordino magistro laiške Degu i gne sHistoiredes Huns. T. IU, Prūsijos magistrui, rašytame iš Ry- 374. Długosz, Hist. Polon. Il, 1418- gos 1418 metų rugpjūčio 11 dieną; 1419 m. ir Naruszewicz Taurykū, iš pastarojo aišku, kad kunigaikštie- p. 78. 150
Puslapis 167
Il KNYGA kailiu pamuštu apsiaustu ir prisegdamas kardą. Tačiau nau jasis chanas, išvykęs iš Vilniaus, netrukus žuvo mūšyje su sa vo varžovu Kerimberdėjumi, kuris, savo ruožtu, irgi buvo užmuštas brolio Geremferdeno, tad reikėjo inauguruoti Vil niuje naują chaną. Geremferdenas, Vytauto padedamas įvei kęs priešininkus, tuoj pat atvyko į Didžiosios Kunigaikštystės sostinę, kad būtų pripažintas Lietuvos vasalu ir iš jos garbin go valdovo rankų priimtų įvesdinimą, po to, globojamas maršalkos Radvilos, buvo išsiųstas į ordą, sėdo į tėvo sostą ir liko ištikimas Lietuvai bei paslaugus75 iki pat mirties.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |