Totorių apgyvendinimas suteikiant tikėjimo laisvę, žemes ir laisves

PDF 160

]* Šitas, nepalankus lietuvių atžvilgiu palyginimas su totoriais gal persūdytas, tačiau negalima būtų nuginčyti, kad totoriai, Vytauto Lietuvoje įkurdinti, net iki mūsų laikų garsūs nepriekaištinga dora, narsa ir prieraišumu savo naujai tėvynei. Jų daugybę su visomis šeimomis į šiuos kraštus turėjo būti atkėlęs šaunus pergalingas karys Vytautas; be jų pagrindinės gyvenvietės prie Vokės upės, be tų, kurie įsikūrė mieste ir kurie apsigyveno vietovėje, vadintoje Nemėžiu, per mylią nuo Vilniaus į rytus, daug jų įsikūrė pavietuose: Lydos, Ašmenos ir Naugarduko ir iš tiesų nėra valdos, ypač pasakytina tai apie Vilniaus, Trakų ir Naugarduko pavietus, kur iki šiolei nebūtų išlikę totorių buveinių pėdsakų pavadinimuose: Totoriškės, Totorių kapinės ir 1.1.

PDF 158-159

Tuo metu Vilnius daug laimėjo per gyventojų pagausėjimą, mat tiek pačiame mieste, tiek jo apylinkėse įsikūrė nemaža paimtų į nelaisvę totorių60, kurių palikuonys vėliau tapo labai bažnyčioje giedama Dei Cantate]. Ten, be kita ko, pasakyta: ...habitocfue respectu ad multae devotionis constantiam et fructuosorum salubriumque operum solertiam, quibus venerabilis in Christo Pater, D-nus Andraeas Eppus Ecclesiae Vilnen. circa gentem Lituanicam, noviter de tenebris, gentilitatis, ad agnitionem Catholicae unitatis eductam, insudare studuit, se et sua bona circa doctrinam neophitorum, et exempla clarissima, omnibus periculis, et cunctis defectibus, pro Christi nomine, tanquam verus imitator exponendo. Horum intuitu sibi de Ducentis marcis, ponderis et numeri Polonie, quadraginta octo grossos computando pro quolibet marca, centum vet. ad tempora vitae suae, de thesauris nostris, et centum donec pax habeatur inter terram nostram Lithuaniae, et Cruciferos de Prussia, similiter de tesauris nostris, singulis annis in festo Nativitatis Christi solvendis, ac decem pullis mellis alias Stawna lukna dictis, de Castro nostro Vilnensi, et ejus Cellariis, similiter in festo nativitatis Christi, singulis annis, etiam ad tempora suae vitae, gratiose providimus, etc. [... ir atsižvelgę į neblėstantį pasišventimą ir gausą vaisingų bei naudingų darbų, kuriuos garbingasis Tėvas Kristuje, ponas Vilniaus bažnyčios vyskupas Andrius nudirbo lietuvių tautos, naujai iš pagonybės tamsybių į katalikiškosios vienybės pažinimą atvestos, naudai, skirdamas save ir savo turtą naujakrikščių mokymui, ir kaip tikras sekėjas, Kristaus vardu rodydamas šlovingus pavyzdžius visų pavojų ir ydų akivaizdoje. Tai žinodami, kaip palankumo ženklą skiriame jam du šimtus lenkiško svorio ir skaičiaus grivinų, skaičiuojant po keturiasdešimt aštuonis grašius už kiekvieną griviną, šimtą iki gyvos galvos iš mūsų iždo ir šimtą, kol bus pasiekta taika tarp mūsų Lietuvos žemių ir kryžiuočių iš Prūsijos, iš mūsų iždo kiekvienais metais per Kalėdas išmokamas, taip pat dešimt tošinių medaus, vadinamų Stawna lukna (medaus duoklė) nustatytos talpos indas - tošinė, liepinė], iš mūsų Vilniaus pilies ir jos sandėlių, taip pat per Kalėdas, kiekvienais metais, taip pat iki gyvos galvos, ir 1.1.]. 60 Nors tie, kuriuos mes vadiname totoriais, iš tiesų yra mongolai, tik blogas papratimas totorių vardą duoti net turkų padermės atšakoms, tačiau naudojame seniai jiems prigijusį skaitytojams įprastą vardą. Kas norėtų labiau įsigilinti, teskaito: Voyage dans les Steps d'Astrakhan et du Caucase, p. Jean P o t o c k i, T. I, p. 24, T. Il, p. 125. 142 ## Puslapis 159 Il KNYGA darbščiais ir naudą visuomenei teikiančiais jos nariais. Juos Vytautas atsivežė nuo Azovo, kur sekdamas garbingais savo pirmtakais Gediminu ir Algirdu61, bemaž tuo metu užkariavęs neramias šios tautos ordas, buvo užėmęs ištisą jų ulusą, palikęs jiems valią išpažinti senąjį tikėjimą, davęs daug žemės valdų ir laisvių, tėvynei iš jų gavo narsių ir ištikimų gynėjų ir pavyzdingų piliečių62.