Totorių apgyvendinimas suteikiant tikėjimo laisvę, žemes ir laisves

PDF 160

]* - \nŠitas, nepalankus lietuvių atžvilgiu \npalyginimas su totoriais gal persū­\ndytas, tačiau negalima būtų nugin­\nčyti, kad totoriai, Vytauto Lietuvoje \nįkurdinti, net iki mūsų laikų garsūs \nnepriekaištinga dora, narsa ir prie­\nraišumu savo naujai tėvynei. Jų dau­\ngybę su visomis šeimomis į šiuos \nkraštus turėjo būti atkėlęs šaunus \npergalingas karys Vytautas; be jų pa­\ngrindinės gyvenvietės prie Vokės \nupės, be tų, kurie įsikūrė mieste ir \nkurie apsigyveno vietovėje, vadinto­\nje Nemėžiu, per mylią nuo Vilniaus į \nrytus, daug jų įsikūrė pavietuose: \nLydos, Ašmenos ir Naugarduko ir \niš tiesų nėra valdos, ypač pasakyti­\nna tai apie Vilniaus, Trakų ir Nau­\ngarduko pavietus, kur iki šiolei ne­\nbūtų išlikę totorių buveinių pėdsakų \npavadinimuose: Totoriškės, Totorių \nkapinės ir 1.1.

PDF 158-159

Tuo me­ tu Vilnius daug laimėjo per gyventojų pagausėjimą, mat tiek pačiame mieste, tiek jo apylinkėse įsikūrė nemaža pa­ imtų į nelaisvę totorių60, kurių palikuonys vėliau tapo labai bažnyčioje giedama Dei Cantate]. Ten, be kita ko, pasakyta: ...habito- cfue respectu ad multae devotionis cons­ tantiam et fructuosorum salubriumque operum solertiam, quibus venerabilis in Christo Pater, D-nus Andraeas Eppus Ecclesiae Vilnen. circa gentem Lituani- cam, noviter de tenebris, gentilitatis, ad agnitionem Catholicae unitatis educ­ tam, insudare studuit, se et sua bona circa doctrinam neophitorum, et exem­ pla clarissima, omnibus periculis, et cunctis defectibus, pro Christi nomine, tanquam verus imitator exponendo. Ho­ rum intuitu sibi de Ducentis marcis, ponderis et numeri Polonie, quadragin­ ta octo grossos computando pro quoli­ bet marca, centum vet. ad tempora vi­ tae suae, de thesauris nostris, et centum donec pax habeatur inter terram nost­ ram Lithuaniae, et Cruciferos de Prus­ sia, similiter de tesauris nostris, singu­ lis annis in festo Nativitatis Christi solvendis, ac decem pullis mellis alias Stawna lukna dictis, de Castro nostro Vilnensi, et ejus Cellariis, similiter in festo nativitatis Christi, singulis annis, etiam ad tempora suae vitae, gratiose providimus, etc. [... ir atsižvelgę į ne­ blėstantį pasišventimą ir gausą vai­ singų bei naudingų darbų, kuriuos garbingasis Tėvas Kristuje, ponas Vilniaus bažnyčios vyskupas An­ drius nudirbo lietuvių tautos, nau­ jai iš pagonybės tamsybių į katali­ kiškosios vienybės pažinimą atves­ tos, naudai, skirdamas save ir savo turtą naujakrikščių mokymui, ir kaip tikras sekėjas, Kristaus vardu rodydamas šlovingus pavyzdžius visų pavojų ir ydų akivaizdoje. Tai žinodami, kaip palankumo ženklą skiriame jam du šimtus lenkiško svorio ir skaičiaus grivinų, skaičiuo­ jant po keturiasdešimt aštuonis gra­ šius už kiekvieną griviną, šimtą iki gyvos galvos iš mūsų iždo ir šimtą, kol bus pasiekta taika tarp mūsų Lietuvos žemių ir kryžiuočių iš Prū­ sijos, iš mūsų iždo kiekvienais me­ tais per Kalėdas išmokamas, taip pat dešimt tošinių medaus, vadina­ mų Stawna lukna (medaus duoklė) nustatytos talpos indas - tošinė, lie­ pinė], iš mūsų Vilniaus pilies ir jos sandėlių, taip pat per Kalėdas, kiek­ vienais metais, taip pat iki gyvos galvos, ir 1.1.]. 60 Nors tie, kuriuos mes vadiname to­ toriais, iš tiesų yra mongolai, tik blo­ gas papratimas totorių vardą duoti net turkų padermės atšakoms, ta­ čiau naudojame seniai jiems prigi- jusį skaitytojams įprastą vardą. Kas norėtų labiau įsigilinti, teskaito: Vo­ yage dans les Steps d'Astrakhan et du Caucase, p. Jean P o t o c k i, T. I, p. 24, T. Il, p. 125. 142 ## Puslapis 159 Il KNYGA darbščiais ir naudą visuomenei teikiančiais jos nariais. Juos Vytautas atsivežė nuo Azovo, kur sekdamas garbingais sa­ vo pirmtakais Gediminu ir Algirdu61, bemaž tuo metu užka­ riavęs neramias šios tautos ordas, buvo užėmęs ištisą jų ulu- są, palikęs jiems valią išpažinti senąjį tikėjimą, davęs daug žemės valdų ir laisvių, tėvynei iš jų gavo narsių ir ištikimų gynėjų ir pavyzdingų piliečių62.