Paprotys

Šventųjų žalčių laikymas namuose, maitinimas ir aukos

3 teiginiai7 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 teiginių

t-001vidutinis

Narbutas rašo girdėjęs, kad kai kuriuose kaimuose naminiai žalčiai laikyti beveik nekenksmingais ir vengta juos užmušti.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 203

Tačiau ir man pačiam yra tekę girdėti, kad kai kuriuose kaimuose šliaužo naminiai, bemaž nekenksmingi žalčiai, kuriuos užmušti kaimiečiai labai vengia. Kai kuriuose namuose jie taip prijaukinti, kad, kai paduoda vaikams valgyti pastatę dubenį ant žemės, ir žaltys išlenda iš pasuolio, prišliaužia prie dubenio ir ėda. Tie žalčiai esą juodi, gražiomis geltonomis akimis; jokių nuodų jie neturi, nors ir įkąstų.
t-002vidutinis

Narbutas žalčių garbinimą senovėje vaizdavo kaip visuotinį reiškinį, minėdamas indus, chaldėjus, egiptiečius, persus, graikus, romėnus ir kitas tautas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 203

Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir daugelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietuvių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9. Herodotas liudija, kad egiptiečiai tam tikrą žalčių rūšį laikė dievaičiais. Pasak Plutarcho, pas atėniečius prijaukinti žalčiai dalyvaudavo Dionisijų šventinėse apeigose, kurios vykdavo Bakcho garbei. Romėnai turėjo dievaitį Famulą, kuris žmonėms apsireikšdavo žalčiu.
t-003vidutinis

Lietuviai tam tikriems burtams naudodavo žvakes, paga mintas iš žalčio taukų, nes, tokią žvakę uždegus, atvykdavo žal čių karalius su visa didžiule roplių svita.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 204

Lietuviai tam tikriems burtams naudodavo žvakes, pagamintas iš žalčio taukų, nes, tokią žvakę uždegus, atvykdavo žalčių karalius su visa didžiule roplių svita. Burtininkių visuomet į naudą išeidavo šios rūšies fetišų vartojimas. Kaip buvo įsišaknijęs tikėjimas žalčiais, kaip dievais-globėjais, užtenka pateikti pavyzdį iš jėzuitų pastebėjimų XVII amžiaus pradžioje. Šie kunigai vienoje greta Vilniaus esančio kaimo mokykloje, mokydami vaikus katekizmo, ant vieno mokinio kaklo pastebėjo kabantį maišelį.