Šventųjų žalčių laikymas namuose, maitinimas ir aukos

Santrauka

Narbutas rašo girdėjęs, kad kai kuriuose kaimuose naminiai žalčiai laikyti beveik nekenksmingais ir vengta juos užmušti. Narbutas žalčių garbinimą senovėje vaizdavo kaip visuotinį reiškinį, minėdamas indus, chaldėjus, egiptiečius, persus, graikus, romėnus ir kitas tautas. Narbutas nurodo, kad lietuviai turėjo daug pasakojimų ir padavimų apie žalčius, siejamų su žalčio protingumo ir nemarumo vaizdiniais.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas rašo girdėjęs, kad kai kuriuose kaimuose naminiai žalčiai laikyti beveik nekenksmingais ir vengta juos užmušti. global_id t-189791		c-001
t-002 Narbutas žalčių garbinimą senovėje vaizdavo kaip visuotinį reiškinį, minėdamas indus, chaldėjus, egiptiečius, persus, graikus, romėnus ir kitas tautas. global_id t-189792		c-002
t-003 Narbutas nurodo, kad lietuviai turėjo daug pasakojimų ir padavimų apie žalčius, siejamų su žalčio protingumo ir nemarumo vaizdiniais. global_id t-189793		c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas nurodo, kad lietuviai turėjo daug pasakojimų ir padavimų apie žalčius, siejamų su žalčio protingumo ir nemarumo vaizdiniais.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

204

Puslapis 204

Apskritai buvo manoma, kad žaltys esanti labai protinga ir nemari būtybė, kadangi kasmet numesdamas odos išnarą jis nuolatos atsinaujinąs. Lietuviai turi apie žalčius daugybę pasakojimų ir padavimų, kuriuos visus čia išpasakoti reikėtų daug laiko.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai