paprotys

Šventieji gėrimai aukose ir apeigose

4 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Narbutas alų vadina senovės lietuvių pirmutiniu ir mėgstamiausiu svaiginamuoju gėrimu, įėjusiu į slapiąsias aukas arba vaišes. Visi lietuviai visuomet gėrė tą gėrimą, ypač atlikdami re ligines apeigas. Šį gėrimą mini padavimai, o senos žyniuonės kai kuriose vietose dar moka jį paruošti; ligo niams tai esąs labai stiprinantis dalykas.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Narbutas alų vadina senovės lietuvių pirmutiniu ir mėgstamiausiu svaiginamuoju gėrimu, įėjusiu į slapiąsias aukas arba vaišes.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Degintą degtinę su medumi žmonės lenkiškai vadina krupniku (Knipniczek); tas slaviškas pavadinimas tikriausiai kilęs iš to lietuviško gėrimo. Aukos Visų tautų aukos buvo kažkokios vienodos - rėmėsi pir­ mykščio pasaulio papročiu, kurio Nojus laikėsi po Tvano. Šiuo požiūriu lietuviai niekuo nesiskyrė nuo graikų ir romėnų, ne­ bent tik buvo kai kurių skirtumų, kilusių dėl vietos aplinkybių ir nevienodo apšvietos laipsnio,.
t-002vidutinis

Šį gėrimą mini padavimai, o senos žyniuonės kai kuriose vietose dar moka jį paruošti; ligo niams tai esąs labai stiprinantis dalykas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Tai buvo skystas javų kruopų nuoviras, paskanintas midumi, tam tikrų žolių šaknimis ir kva­ pais, o kai kada ir kokiomis nors svaiginančiomis substancijo­ mis. Jį gerdavo šiltą, kaip kavą. Šį gėrimą mini padavimai, o senos žyniuonės kai kuriose vietose dar moka jį paruošti; ligo­ niams tai esąs labai stiprinantis dalykas.
t-003vidutinis

(Kad aš gyvenčiau turtingas ir kad savo darbais nusipelnyčiau gyventi laimingoje šalyje, kur geria baltą gėrimą iš aukso ragų kartu su dievais, semdami jį iš švento kubilo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Niešmiertelne dziewice špiewają w gaiku,\nSczęšcie, blogose, uciechy dziedziezą bez liku.\nTam rycerze polegli na wojnach straszliwych \nI cienie wiecznie žyją przyjaciolprawdziwych.\n(Kad aš gyvenčiau turtingas ir kad savo darbais \nnusipelnyčiau gyventi laimingoje šalyje, \nkur geria baltą gėrimą iš aukso ragų kartu su dievais, \nsemdami jį iš švento kubilo.
t-004vidutinis

Degintą degtinę su medumi žmonės lenkiškai vadina krupniku (Knipniczek); tas slaviškas pavadinimas tikriausiai kilęs iš to lietuviško gėrimo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Degintą degtinę su medumi žmonės lenkiškai vadina krupniku (Knipniczek); tas slaviškas pavadinimas tikriausiai kilęs iš to lietuviško gėrimo. Aukos Visų tautų aukos buvo kažkokios vienodos - rėmėsi pir­ mykščio pasaulio papročiu, kurio Nojus laikėsi po Tvano. Šiuo požiūriu lietuviai niekuo nesiskyrė nuo graikų ir romėnų, ne­ bent tik buvo kai kurių skirtumų, kilusių dėl vietos aplinkybių ir nevienodo apšvietos laipsnio,.
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 5 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)44