t-001vidutinis
Narbutas aprašo paprotį, kai po vyriausiojo žynio mirties vaidilos slapta išrinkdavę įpėdinį ir žmonėms skelbdavę jį dievų pasirinktu.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Pagaliau liepdavo uždegti laužą ir savanoriškai sudegdavo už žmones“. Mirus senajam vyriausiajam žyniui, vaidilos labai slaptai išrinkdavo naują; kitą dieną po išrinkimo pristatydavo jį žmonėms, aiškindami, kad patys dievai pasirinkę šį šventą žmogų iš labiausiai nusipelniusių: privalu gerbti jį ir klausyti jo. Nors Hartknochas abejoja tokią konklavą buvus, kadangi ankstesnieji istorikai apie ją neužsimena, tačiau užginčyti tai - neįmanomas dalykas, nes vietos padavimai ir dainos galėjo išsaugoti ir perteikti vėlesniems amžiams tą detalę, kurią pamaldieji rašytojai savo raštuose praleido nenorėdami lyginti su šventomis dabartinės Romos apeigomis.