t-001vidutinis
Narbutas aprašo paprotį, kai po vyriausiojo žynio mirties vaidilos slapta išrinkdavę įpėdinį ir žmonėms skelbdavę jį dievų pasirinktu.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Pagaliau liepdavo uždegti laužą ir savanoriškai sudegdavo už žmones“. Mirus senajam vyriausiajam žyniui, vaidilos labai slaptai išrinkdavo naują; kitą dieną po išrinkimo pristatydavo jį žmo nėms, aiškindami, kad patys dievai pasirinkę šį šventą žmogų iš labiausiai nusipelniusių: privalu gerbti jį ir klausyti jo. Nors Hartknochas abejoja tokią konklavą buvus, kadangi ankstes nieji istorikai apie ją neužsimena, tačiau užginčyti tai - neįma nomas dalykas, nes vietos padavimai ir dainos galėjo išsaugoti ir perteikti vėlesniems amžiams tą detalę, kurią pamaldieji ra šytojai savo raštuose praleido nenorėdami lyginti su švento mis dabartinės Romos apeigomis.