Skitų laidotuvių ritualas supilant pilkapį ant pelenų ar palaikų
2 teiginiai4 įrašai0 ryšių
Prie Dnepro gyvenantys senovės skitai nelaidodavo mirusiųjų žemėje. Turtingesniems arba daugiau bičiulių turėjusiems mirusiesiems būdavo ilgiau pilamas kapas.
Prie Dnepro gyvenantys senovės skitai iki vėlyvųjų, bemaž mūsų laikų ten, kur gyvena, yra pagonys. Jie niekada nelaidodavo savo mirusiųjų žemėje, bet, kai tik kažkas mirdavo, išveždavo jį į laidojimo vietą; ten jie vienų palaikus sudegindavo, o kitų pamesdavo palikdami kieik išgalėdami šalia maisto ir gėrimų. Susirinkdavo žmonės, kurie suvalgydavo tai, ką rasdavo, o ant mirusiojo pelenų ar palaikų supildavo žemių pilkapį.
Vadinasi, tas, kuris buvo turtingesnis ar gyvendamas turėjo daugiau bičiulių, sulaukdavo daugiau vaišių dalyvių, jie ilgiau pildavo jam kapą. Taip, pat didvyriai, karaliai ir jų žmonos turėjo atskirus ir didelius pilkapius. O tas, kuris buvo piktas ir nusikalsdavo, negaudavo jokio pilkapio, ir jį surydavo žvėrys. Tai buvo karingi medžiokliai skitai“1.