paprotys

Skitų laidotuvių ritualas supilant pilkapį ant pelenų ar palaikų

2 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Prie Dnepro gyvenantys senovės skitai iki vėlyvųjų, bemaž mūsų lai kų ten, kur gyvena, yra pagonys.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 384

Prie Dnepro gyvenantys senovės skitai iki vėlyvųjų, bemaž mūsų lai-\nkų ten, kur gyvena, yra pagonys. Jie niekada nelaidodavo\nsavo mirusiųjų žemėje, bet, kai tik kažkas mirdavo, iš-\nveždavo jį į laidojimo vietą; ten jie vienų palaikus sude-\ngindavo, o kitų pamesdavo palikdami kieik išgalėdami ša-\nlia maisto ir gėrimų. Susirinkdavo žmonės, kurie suval-\ngydavo tai, ką rasdavo, o ant mirusiojo pelenų ar palaikų\nsupildavo žemių pilkapį.

t-002vidutinis

Susirinkdavo žmonės, kurie suval gydavo tai, ką rasdavo, o ant mirusiojo pelenų ar palaikų supildavo žemių pilkapį.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 384

Vadinasi, tas, kuris buvo tur-\ntingesnis ar gyvendamas turėjo daugiau bičiulių, su-\nlaukdavo daugiau vaišių dalyvių, jie ilgiau pildavo jam\nkapą. Taip, pat didvyriai, karaliai ir jų žmonos turėjo at-\nskirus ir didelius pilkapius. O tas, kuris buvo piktas ir\nnusikalsdavo, negaudavo jokio pilkapio, ir jį surydavo\nžvėrys. Tai buvo karingi medžiokliai skitai“1.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tų tautų ir jų apeigų pėdsakų turi savo pir mykštėse vietose kaip matomų jų kapų paminklų bei senų gero ir švento atminimo žmonių padavimai. Prie Dnepro gyvenantys senovės skitai iki vėlyvųjų, bemaž mūsų lai kų ten, kur gyvena, yra pagonys. Jie niekada nelaidodavo savo mirusiųjų žemėje, bet, kai tik kažkas mirdavo, iš veždavo jį į laidojimo vietą; ten jie vienų palaikus sude gindavo, o kitų pamesdavo palikdami kieik išgalėdami ša lia maisto ir gėrimų.

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Susirinkdavo žmonės, kurie suval gydavo tai, ką rasdavo, o ant mirusiojo pelenų ar palaikų supildavo žemių pilkapį. Vadinasi, tas, kuris buvo tur tingesnis ar gyvendamas turėjo daugiau bičiulių, su laukdavo daugiau vaišių dalyvių, jie ilgiau pildavo jam kapą. Taip, pat didvyriai, karaliai ir jų žmonos turėjo at skirus ir didelius pilkapius. O tas, kuris buvo piktas ir nusikalsdavo, negaudavo jokio pilkapio, ir jį surydavo žvėrys.