paprotys

Senųjų dievų simbolių, šventųjų medžių, žalčių ir amžinosios ugnies naikinimas misijų metu

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas rašė, kad 1583 m. jėzuitų misionieriai Žemaičiuose ir Livonijoje naikino senųjų dievų simbolius, amuletus ir šventuosius medžius.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 368

1583 metais jėzuitai į Žemaičius ir į Livoniją pa siuntė tris misionierius: kunigą Jokūbą Lencicijų ir du jo bičiu lius. Ten jie rado pagonybės likučių ir juos skrupulingai išnaiki no. Tai buvo senųjų dievų simboliai: nežinomos rūšies gyvūnų kaulai, įvairūs amuletai, sukabinti ant namų sienų ir dvivėrių durų. Tuos likučius misionieriai trypė kojomis, mėtė į ugnį. Šven tuosius medžius įsakė nukirsdinti, žalčius išžudyti.

t-002vidutinis

Narbutas vaizdavo, kad liaudis jėzuitų pamokymus priėmė nuolankiai ir nesipriešino šventųjų ąžuolų bei girių kirtimui.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 371

Atvyko du misionieriai jėzuitai: kunigas Emanuelis Vega ir\nkunigas Jeronimas Kninskis. Liaudis jų pamokymus priimdavo\nnuolankiai ir su jauduliu, bent jau nesipriešino dar išlikusių ąžuo\nlų ir šventųjų girių iškirtimui. Ordino istorikas net aprašo įvykį,\nkai, nukirtus didžiu lį ąžuolą, iš jo drevės su sparnais didžiausiu\ntriukšmu ir bildesiu išskrido (evolavit), nepaprasto dydžio rupū\nžė.