Senųjų apeigų tęsimas ir vyriausiojo žynio paskyrimas Romanovoje
2 teiginiai2 įrašai1 ryšys
Kojelavičiaus pasakojime Palemonas Lietuvoje nepanaikino daugelio dievų garbinimo ir senąsias apeigas papildė naujais prietarais. Kojelavičiaus pasakojime Palemonas Romanovą paskyrė vyriausiajam žyniui, turėjusiam saugoti tikėjimą.
Teisybė, nors Italijos gilumoje niekas galbūt nesimeldė kitaip, nei leidžia krikščionių apeigos, tačiau greta Alpių esančiose žemėse, kurias pirmiausia niokojo, tarpekliais verždamosi į Italiją, barbarų gentys, atkakliai laikėsi visokiausių prietarų liekanos. Daug kartų iš naujo imdavo garbinti stabus tie, kurių šeimoms pradžią yra davę herulų, gepidų, gotų ar langobardų likučiai, Šie paveldėtus prietarus perduodavo vėlesnėms kartoms. Tadgi Palemonas, iš tokių ir kilęs, nepanaikino Lietuvoje daugelio dievų garbinimo: senąsias apeigas jis dargi papildė naujais prietarais.
Tadgi Palemonas, iš tokių ir kilęs, nepanaikino Lietuvoje daugelio dievų garbinimo: senąsias apeigas jis dargi papildė naujais prietarais. Jis pirmąją Lietuvos sodybą Romanovą paskyrė vyriausiajam žyniui, turinčiam saugoti tikėjimą; šitai tvirtina prieš keturis šimtmečius surašytame veikale Petras iš Dusburgo, Livonijos riterių kunigas ir istorikas, gyvenęs arčiau anų laikų nei mūsų. Rodos, Palemono laikais įvyko atmintinas mūšis, kuriame rusai sumušė jotvingius.