paprotys

Senųjų apeigų tęsimas ir vyriausiojo žynio paskyrimas Romanovoje

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime Palemonas Lietuvoje nepanaikino daugelio dievų garbinimo ir senąsias apeigas papildė naujais prietarais.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 60

Teisybė, nors Italijos gilumoje niekas galbūt nesimeldė kitaip, nei leidžia krikščionių apeigos, tačiau greta Alpių esan­ čiose žemėse, kurias pirmiausia niokojo, tarpekliais verždamosi į Italiją, barbarų gentys, atkakliai laikėsi visokiausių prietarų liekanos. Daug kartų iš naujo imdavo garbinti stabus tie, kurių šeimoms pradžią yra davę herulų, gepidų, gotų ar langobardų likučiai, Šie paveldėtus prietarus perduodavo vėlesnėms kartoms. Tadgi Palemonas, iš tokių ir kilęs, nepanaikino Lie­ tuvoje daugelio dievų garbinimo: senąsias apeigas jis dargi papildė naujais prietarais.
t-002vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime Palemonas Romanovą paskyrė vyriausiajam žyniui, turėjusiam saugoti tikėjimą.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 60

Tadgi Palemonas, iš tokių ir kilęs, nepanaikino Lie­ tuvoje daugelio dievų garbinimo: senąsias apeigas jis dargi papildė naujais prietarais. Jis pirmąją Lietuvos sodybą Romanovą paskyrė vyriausiajam žyniui, tu­ rinčiam saugoti tikėjimą; šitai tvirtina prieš keturis šimtmečius surašytame veikale Petras iš Dusburgo, Li­ vonijos riterių kunigas ir istorikas, gyvenęs arčiau anų laikų nei mūsų. Rodos, Palemono laikais įvyko atmin­ tinas mūšis, kuriame rusai sumušė jotvingius.