Rusiškų mokyklų boikotas ir slaptos daraktorinės mokyklėlės

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Valdžiai nepavyko į savo pusę patraukti valstiečių – mat didelės dalies etninės Lietuvos kaimo gyventojams vyskupo M. Valančiaus pastangomis buvo įdiegta nuostata mokytis skaityti ir rašyti gimtąja kalba. Po 1863– 1864 m. sukilimo leidus steigti tik rusiškas mokyklas, kuriose mokytų rusai, vyskupas per patikimus kunigus paragino kaimiečius vaikų į tokias mokyklas neleisti. O kad neliktų beraščiai, patiems kaimuose organizuoti slaptas mokyklėles, kur rašto pamokytų koks nors jo mokantis kaimietis. Tokios daraktorinėmis vadintos mokyklėlės masiškai išplito ir miestuose.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

O kad neliktų beraščiai, patiems kaimuose organizuoti slaptas mokyklėles, kur rašto pamokytų koks nors jo mokantis kaimietis. Tokios daraktorinėmis vadintos mokyklėlės masiškai išplito ir miestuose. Nors tas mokyklėles persekiojo policija, įkliuvusius jų mokytojus valdžia kartais ištremdavo keleriems metams į Rusijos gilumą, tai nieko neatbaidė – buvo poreikis, susiformavo tradicija.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 117 Etninės Lietuvos teritorija visoje europinėje Rusijos imperijos dalyje išsiskyrė bene mažiausiu mokyklinio amžiaus vaikų, lankančių oficialias pradžios mokyklas, procentu – europinėje Rusijos imperijos dalyje XIX a. pabaigoje pradžios mokyklas lankė vidutiniškai 66 proc. berniukų ir 18 proc. mergaičių, o Kauno gubernijoje tie skaičiai buvo atitinkamai 21 proc. ir 4 proc. Tačiau pirmasis visuotinis Rusijos imperijos gyventojų surašymas 1897 m. parodė, kad tarp etninių lietuvių mokančių skaityti yra bemaž pusė – 48 proc., o rusiškai iš jų tepaskaitė tik kas penktas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

O kad neliktų beraščiai, patiems kaimuose organizuoti slaptas mokyklėles, kur rašto pamokytų koks nors jo mokantis kaimietis. Tokios daraktorinėmis vadintos mokyklėlės masiškai išplito ir miestuose. Nors tas mokyklėles persekiojo policija, įkliuvusius jų mokytojus valdžia kartais ištremdavo keleriems metams į Rusijos gilumą, tai nieko neatbaidė – buvo poreikis, susiformavo tradicija.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 117 Etninės Lietuvos teritorija visoje europinėje Rusijos imperijos dalyje išsiskyrė bene mažiausiu mokyklinio amžiaus vaikų, lankančių oficialias pradžios mokyklas, procentu – europinėje Rusijos imperijos dalyje XIX a. pabaigoje pradžios mokyklas lankė vidutiniškai 66 proc. berniukų ir 18 proc. mergaičių, o Kauno gubernijoje tie skaičiai buvo atitinkamai 21 proc. ir 4 proc. Tačiau pirmasis visuotinis Rusijos imperijos gyventojų surašymas 1897 m. parodė, kad tarp etninių lietuvių mokančių skaityti yra bemaž pusė – 48 proc., o rusiškai iš jų tepaskaitė tik kas penktas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Valdžiai nepavyko į savo pusę patraukti valstiečių – mat didelės dalies etninės Lietuvos kaimo gyventojams vyskupo M. Valančiaus pastangomis buvo įdiegta nuostata mokytis skaityti ir rašyti gimtąja kalba. Po 1863– 1864 m. sukilimo leidus steigti tik rusiškas mokyklas, kuriose mokytų rusai, vyskupas per patikimus kunigus paragino kaimiečius vaikų į tokias mokyklas neleisti. O kad neliktų beraščiai, patiems kaimuose organizuoti slaptas mokyklėles, kur rašto pamokytų koks nors jo mokantis kaimietis. Tokios daraktorinėmis vadintos mokyklėlės masiškai išplito ir miestuose.