paprotys

Rašto vartojimas valstybės ir Bažnyčios reikaluose

1 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Rašto vartojimas valstybės ir Bažnyčios reikaluose: patys lietuviai tada apseidavo iš viso be jokio rašto. Valstybėje vidaus reikalams raštas nebuvo vartojamas net iki XIV amžiaus pabaigos. O kai valstybės gyvenime pradėjo vartoti raštą, jį pasiskolino iš kitų. Pirmieji Lietuvos raštai buvo įvairūs laiškai į. Rašto vartojimas valstybės ir Bažnyčios reikaluose: gediminas pirmasis ketino sukultūrinti Lietuvą ir kvietėsi amatininkų, pirklių ir riterių iš Vakarų. Taip pat nuo jo laikų korespondencijai su Vakarų valdovais buvo pradėta naudotis Lietuvoje gyvenusių vienuolių patarnavimais: mat, tik jie ge- riausiai galėjo. Rašto vartojimas valstybės ir Bažnyčios reikaluose: ypač skirtingai ji ėmė plėtotis Lietuvoj, kai nuo XIV amžiaus pa- baigos ji pasidarė valstybine rašto kalba, kai ja buvo rašoma daugumas raštų ne tik valstybės, bet ir Bažnyčios reikalams. Net Lietuvos katalikų dvasininkai ją vartojo greta lotynų kal- bos..

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

Nuo XIV a. pabaigos gudų rašto kalba Lietuvoje tapo valstybine rašto kalba ir vartota valstybės bei Bažnyčios reikalams.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Ypač skirtingai ji ėmė plėtotis Lietuvoj, kai nuo XIV amžiaus pa- baigos ji pasidarė valstybine rašto kalba, kai ja buvo rašoma daugumas raštų ne tik valstybės, bet ir Bažnyčios reikalams. Net Lietuvos katalikų dvasininkai ją vartojo greta lotynų kal- bos. Lietuvoje ji plėtojosi labiausiai ukrainiečių, o ypač gudų kalbų įtakoje, tad dažnai ji yra vadinama gudų rašto kalba.
Visi teiginiai ir įrodymai (1 teiginiai, 1 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)11