Santrauka
Narbutas prakeikimo auką siejo su žynio prakeikimu ir ištrėmimu, po kurių prie aukų ugniakuro būdavo pjaunamas galvijas.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas prakeikimo auką siejo su žynio prakeikimu ir ištrėmimu, po kurių prie aukų ugniakuro būdavo pjaunamas galvijas.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas prakeikimo auką siejo su žynio prakeikimu ir ištrėmimu, po kurių prie aukų ugniakuro būdavo pjaunamas galvijas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
- Prakeikimo auka būdavo atnašaujama tuomet, kai žy nys ką nors prakeikdavo ir ištremdavo iš šalies. Tuomet prie au kų ugniakuro pjaudavo galviją, iš jo išimdavo vidurius ir sude gindavo, nes su jais nebuvo galima kitaip elgtis. Ten prie bet ku rios aukos sukalbėdavo prakeikimo formulę, o po to viską su mesdavo į pelkę*.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |