Paprotys

Popiežiaus kurijos ginčo svarstymas, sprendimo paskelbimas ir iškilminga priesaika vykdyti nurodymus

1 teiginys1 įrašas0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 1 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–1 iš 1 teiginių

t-001vidutinis

Popiežius su kardinolais viešoje konsistorijoje svarstė Rygos arkivyskupo ginčą su Livonijos ordinu ir paskelbė sprendimą.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 95-96

Po slapto jų pokalbio veikiai buvo sukviesta vieša kardinolų konsistorija, turėjusi svarstyti Rygos arkivyskupo ginčą su Livonijos ordinu. Pirmiausia kalbėjęs arkivyskupas savo skundą kryžiuočiais trumpai užbaigė taip: „Bažnyčios tarnams trukdo skleisti tarp pagonių Evangelijos šviesą ir atsako jiems reikalingo saugumo keliaujant per anų žemes, kad naujakrikščius apdeda nepakeliama prievolių našta, kad draudžia bažnyčių statybą, plėšia ir griauna Dievo namus, skriaudžia ir žudo dvasininkus, juos laiko įkalinę, baugina grėsmėmis ir kančiomis, kad žemina Apaštališkojo Sosto garbę ir norintiems vykti pas popiežių kelionę trukdo, kad savo paties Ordino brolius, priešo sužeistus, pribaigia ir jų kūnus meta į ugnį, kad pasisavina Rygos arkivyskupo, jo Bažnyčios, kapitulos ir kitų vyskupų teises, plėšia Rygos miesto gyventojų turtus, pažeidžia jų privilegijas, stengiasi įsikurti Dvinos pakrantėse ir Rygos uoste, tuo trukdydami plėsti prekybą ir ryšius2." To to y Iš tiesų niekur kronikose neaptinkama tiksliai nurodyto didžiojo magistro kelionės į Avinjoną laiko; tik žinome iš įvairių dokumentų: Gudeli. C od. Diplom. T. IV, p. 1034-1035; kad Karolis Tryrietis, dar 1323 m. rugpjūčiui įpusėjus, buvo Vokietijoje. Apie jo priėmimą popiežiaus rūmuose pasakoja Vygandas M a r b u r g a s, p. 279; Adiit papam, u quo honorifice et amicabiliter susceptus est [Atvyko pas popiežių, kurio buvo pagarbiai ir draugiškai priimtas]. Žr. Kryžiuočių ordino Kroniką, pateiktą M a t h e s s, p. 771. z Tokius skundo punktus randame įdėtus R a y n a 1 d, an. 1324 Nr. 53, kurie visiškai atitinka tuos, kurie yra Kotzebue, T. Il, p. 368-371. Tas dalykas Łuk. D a w i d, T. V, p. 208- 212, tiesiog pažodžiui paimtas iš S im o n o G r u n a u Tr. XI, c. 7; iš ten buvo perimta vėlesnių kronikininkų, būtent, Henneberger, p. 282. Nors Pauli savo Prūsijos valstybės istorijoje, T. IV, p. 164 f. f. taip jį vertina, nesame linkę pripažinti esant tai tikra. 79 ## Puslapis 96 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS pakilo didysis magistras atsakyti į priekaištus ir apginti Ordiną. Italų kalbos mokėjimas leido jam sakyti kalbą be vertėjo, tad jis, stojęs prieš popiežių ir kardinolus, kalbėjo taip iškalbingai, su tokiu žavesiu, taip įtaigiai, parodęs tokį Ordino santykių su Rygos Bažnyčia išmanymą, kad visus palenkė į savo pusę ir net didžiausius priešininkus privertė susimąstyti. Įrodė, jog daugiausia kaltinimų anaiptol ne Ordinui tenka, jis pats niekuo dėtas, daugelis kitų Ordino riterių irgi gali būti pateisinti, o kai kurie priekaištai suvis prasimanyti33. Popiežius po atskiro pasitarimo su kardinolais visuotiniame susirinkime pareiškė tokį sprendimą: „Kryžiuočių ordino riteriai turi Rygos Bažnyčiai, vyskupams bei kapitulai atiduoti viską, ką paėmę, ir daugiau jų nepuldinėti; prakeiksmas kris ant to, kuris mūšyje sužeistą Ordino brolį pribaigtų arba skatintų tokį nusikaltimą daryti; niekas daugiau negali trukdyti arba kelti sunkumų tiems, kurie norėtų vykti pas popiežių; visos sąjungos ir susimokiusiųjų sambūriai, gresiantys Bažnyčios garbei, turi būti išsklaidyti ir ateityje nekuriami. Kryžiuočiai turi gerbti dvasininkiją ir jokių nuoskaudų jiems, jokių skriaudų Bažnyčiai nedaryti. Jie negali z D u s b u r g, c. 307. Wigand Marburgu. 279. aa R a j n a 1 d - visiškai trumpai nurodyta: quae (sc. crimina) tamen ū1i equites negabant constanter ac se illorum labe puros ac immunees contendebant [tačiau tuos (t. y. nusikaltimus) riteriai atkakliai neigė ir tvirtino esą jie anų nekaltai ir be pagrindo užsipuolami]; o Wigand Marburg byloja: Que gravamina statim per prudentiam Magistri Caroli sunt amota adgratiam tocius Curie ordo est restitutus [Tie kaltinimai iškart dėl magistro Karolio išmanymo buvo atmesti ir visos kurijos dėka tvarka buvo atstatyta]. „Ordino Kronika pagal Mattheu s, p. 771 mini: Hy hielt syn Woirden Selve voir den Paus ende voir den Cardinalen, ende bedingden syns Oirdens saken tegens syn wederpartye, ende wan dat recht. Tačiau tai, be abejonės, perdėta, kai sako: Ende alle costen endes cade mosten syhen betalen sie die gedaen had. Magistro ilga ginamoji kalba įdėta Łukasz Dawid, T. V, p. 212-215, paimta išSimonoGrun a u a. a. d. Žr. H e n n e b e r g e r, p. 283.